- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Eglė Žilinskienė, matydama labai daug įtampos aplinkui, dalijasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis dėl koronaviruso sukelto nerimo.
„Jau girdėjote, kad reikia vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis ir dažnai plauti rankas, tačiau be viso to yra be galo svarbu pasirūpinti ir savo emocine gerove. Pandemijos patyrimas ne tik gali, bet ir turės reikšmingos įtakos mūsų visų psichikos sveikatai“, – teigė gydytoja.
Jos manymu, pandemija kaip reali grėsmė paliečia kiekvieną iš mūsų. „Jausti nerimą šiomis dienomis yra visiškai normalu. Psichoterapeutas docentas Eugenijus Laurinaitis dažnai kartoja: negalime kontroliuoti savo emocijų, tačiau galime valdyti jų išraišką. Pavyzdžiui, savo nerimą neigti arba jį pripažint“, – kalbėjo E. Žilinskienė.
Evaldo Šemioto nuotr.
Neigiant nerimą, vardijo medikė, jo išraiška mūsų kūne niekur nedingsta. „Gali atsirasti nerimas, sutrikti apetitas, prasidėti įvairūs skausmai, padidėti kraujospūdis, kilti nesaugumo jausmas, imama ieškoti kaltųjų, greičiau susierzinama, dažniau vartojamas alkoholis, tabakas, gali pasireikšti panikos atakos, kiti psichikos sutrikimai“, – pasakojo E. Žilinskienė.
Jeigu nerimas labai stiprus ir sunku su juo susitvarkyti patiems, nedelskite ir kreipkitės į specialistus.
Pažinus savo emocijas, galima sąmoningai imtis priemonių elgesiui suvaldyti ir jį nukreipti tinkamesne linkme.
Pateikdama patarimus, ką daryti jaučiant nerimą, E. Žilinskienė remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.
„Nenustokite bendrauti su artimaisiais nuotoliniu būdu. Ne tik aptarinėkite naujausius susirgimus, bet ir paklauskite, kaip jūsų artimieji jaučiasi, papasakokite apie savo savijautą, būtinai raskite kuo pasidžiaugti“, – vardijo gydytoja.
Ji taip pat patarė užsiimti jums patinkančia veikla. Šis keistas karantino laikas puiki proga sugrįžti prie senų pomėgių. Malonūs užsiėmimai ne tik padės atitrūkti nuo slegiančios aplinkos, bet taip pat leis patenkinti vidinį poreikį kažką daryti.
„Kasdien skirkite laiko nusiraminimui. Užsiimkite patinkančia veikla, medituokite, atlikite kvėpavimo pratimus. Netikrinkite naujienų apie virusą visą dieną be pertraukos. Nuolatinis domėjimasis susirgimais, mirtimis, krizinėmis situacijomis, tik dar labiau didina įtampą“, – kalbėjo E. Žilinskienė, patarusi naujienomis domėtis tik patikimuose informacijos šaltiniuose.
Dar vienas patarimas – rūpintis savo kūne: sveikai maitinkitės, mankštinkitės, gerai išsimiegokite ir išlaikykite kuo pastovesnį dienos režimą. Venkite nerimą malšinti alkoholiu ir tabaku ar narkotinėmis medžiagomis.
Evaldo Šemioto nuotr.
„Jeigu nerimas labai stiprus ir sunku su juo susitvarkyti patiems, nedelskite ir kreipkitės į specialistus: psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Tą galite padaryti nemokamomis pagalbos linijomis arba paskambinę į savo polikliniką“, – sakė E. Žilinskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaikų laimė: sudedamųjų dalių – daug
Kaip mokyklinio amžiaus vaikams padėti greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą ir mokymosi procesą? Psichologų vertinimu, dalis emocinių problemų yra laikinos, o moksliniuose tyrimuose netgi daroma prielaida, kad, įveikę pandemijos meto iš&s...
-
Šalyje padaugėjo krizių centrų, stiprinamos jų paslaugos
Šiuo metu Lietuvoje yra 66 socialinių paslaugų įstaigos, kurioms suteikta teisė teikti akredituotą intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Per metus šalyje padaugėjo penkiais krizių centrais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paren...
-
Kviečia stabdyti neapykantą prieš LGBTQ+ paauglius: orientacijos negalima pasirinkti24
Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę. Į laisvę būti savimi be baimės, be patyčių, be atstūmimo. XXI amžiaus žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, besitęsusio šimtmečius, rezultatas....
-
Tėvų nepasirinksi: kas gali slėptis už šios frazės?
Ne kartą esame girdėję posakį „tėvų nepasirinksi“, bet ne visada susimąstome, kas gali slėptis už šios frazės. ...
-
Naminiai gyvūnai – ir pramoga, ir nauda vaikams1
„Dažnai girdime, kad suaugęs žmogus, turintis augintinį, lengviau užmezga naujas pažintis, rečiau serga depresija ir yra laimingesnis. Ar kada susimąstėte, kokią naudą augintiniai teikia vaikams?“ – klausia mokytoja Laura ir prista...
-
PSO perspėja apie karo ir pandemijos poveikį europiečių psichikos sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mano, kad Europai atėjo svarbus metas kovoti su psichikos sveikatos problemomis dėl koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje. ...
-
Kaip padėti nuo internetinių žaidimų priklausomam paaugliui?2
Tyrimai rodo, kad 3–4 proc. paauglių visame pasaulyje yra priklausomi nuo virtualiųjų žaidimų. Nyderlandų Leideno universiteto Vaikų ir paauglių psichologiją tyrinėjantis mokslininkas Henkas Rigteris kalba apie efektyvią pagalbos priemonę &nd...
-
Garsaus neuromokslininko knygoje – ir karinės agresijos paaiškinimas
Lietuvių skaitytojus pasiekė žymaus neurobiologo ir primatologo Roberto M.Sapolsky knyga „Elgesys“. Joje autorius išsamiai analizuoja, kokie veiksniai lemia mūsų elgesį. Atsako ir į klausimą, kodėl kartais esame agresyvūs, ir paste...
-
Lietuvos nerimo indeksas: beveik kiekvienas lietuvis nuolat jaučia nerimą
Trečius metus gyvenant COVID-19 viruso sąlygomis ir baiminantis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, trečią kartą atliktas Lietuvos gyventojų nerimo indeksas atskleidė: lietuviai dėl ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anksčiau. Prie visų negand...
-
„Kauno dienos“ studijoje – psichologas E. Lukoševičius: kaip tvarkytis su nerimu karo akivaizdoje
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius. ...