Pernelyg daug laiko skirdami darbui, žmonės pamiršta namus ir šeimą. Arba visą dėmesį sutelkę į kitus žmones, nebeturi laiko savo laisvalaikiui ir poilsiui. Tada kyla didžiausios problemos. "Aš, šeima, darbas ir aplinkiniai – tai keturios dalys, iš kurių susideda žmogaus gyvenimas. Laiko kiekvienai iš jų turėtumėme skirti po lygiai, tačiau ne visada pavyksta", – sako psichologas Dr. Marius Daugelavičius.

Rugsėjį rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Spinter tyrimai" atliktas reprezentatyvus tyrimas, rodo, kad trečdalis lietuvių sau ir šeimai per dieną skiria 3-4 valandas, o 23 proc. respondentų – tik 1-2 valandas.

Dr. M. Daugelavičius sako, kad didžiąją dienos dalį žmogus praleidžia darbe, todėl natūralu, kad grįžęs namo jis teturės kelias laisvas valandas. Pasak psichologo, kur kas blogiau, jei artimiesiems bei namams tiek laiko skiriama ir savaitgaliais.

"Sveiku protu suvokiame, kad eilinę darbo dieną retai pavyks pasiekti valandų balansą. Darbas užima didžiąją dalį. Tačiau šeimai, draugams ir sau laiko turėtume skirti kitomis dienomis. Juk egzistuoja savaitgaliai, atostogos. Tuomet 1-4 valandų šeimai ar sau tikrai neužtenka", – sako psichologas.

Pasak jo, vieną dieną daugiau valandų galima paskirti darbui, kitą dieną – sau ar šeimai, o dar kitą – visuomeninei veiklai ar asmeniniams pomėgiams. Psichologo teigimu, jei žmogui nepavyks po lygiai paskirstyti laiko, nukentės santykiai šeimoje, pablogės situacija darbe arba galiausiai pradės klibėti sveikata. 

Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė – 54 proc. – lietuvių namuose norėtų praleisti daugiau laiko nei praleidžia dabar. Kaip sako Martynas Žibūda, bent jau lapkričio 20d. – organizuojamą "Namų dieną", vertėtų atkreipti dėmesį į šią situaciją.

"Šią dieną raginame visus dirbančius lietuvius grįžti namo anksčiau – jau 15 valandą – ir likusią popietę pabūti su namiškiais, skirti laiko sau, pasirūpinti namų erdve. Planuokite, ką veiksite per "Namų dieną" – galbūt padėsite vaikams paruošti pamokas, su šeima gaminsite bendrą vakarienę ar skirsite laiko sportui, gerai knygai. Juk namo grįžti visada gera", – sako M. Žibūda.

Psichologo Dr. M. Daugelavičiaus teigimu, norintiems idealiai suplanuoti dieną, reiktų nepamiršti kelių pagrindinių taisyklių. Pirma, planas turi būti raštu. Jei dienotvarkė sudėliojama galvoje, daug kas pasimiršta, atsiranda tikimybė darbus ar veiklas interpretuoti savaip, daryti kompromisus. O užrašytas planas struktūruoja dieną. Į jį visada galima pažiūrėti iš šalies, įvertinti objektyviai.

Antra, žmogus neturėtų pamiršti susidėlioti prioritetų – kurie darbai ar veiklos tą dieną svarbiausi, "degantys", o kurie gali palaukti.

Trečia, kaip pataria psichologas, nereikia suplanuoti visko. Kaip ir daugelyje gyvenimo situacijų, svarbu pasilikti rezervą. "Daugelis perlenkia lazdą, kuomet į dienotvarkę prikiša daugybę darbų. Atsiradęs dar vienas papildomas darbas tokią tvarką tik sugriaus. Planuokite, jog turite per pus mažiau laiko nei iš tikrųjų", – pataria Dr. M. Daugelavičius.

Tyrimas taip pat rodo, kad mažiau valandų sau ir šeimai skiria aukšto lygio vadovai, techniniai darbuotojai bei ūkininkai, daugiau – pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės, smulkūs verslininkai.