- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skyrybos – sudėtingas laikotarpis visai šeimai, o ypač vaikams. Jos keičia vaiko pasaulį, pažeidžia saugumo jausmą, pasėja baimę ir nerimą. Todėl labai svarbu, kad tėvai padėtų vaikui išgyventi pokyčius, būtų šalia ir suprastų vaiko išgyvenimus, atlieptų svarbiausią jo poreikį – ir po skyrybų turėti abu: tėtį ir mamą.
Vaiko teisių gynėja, psichologė Neringa Martišienė pataria apie skyrybas su vaiku pasikalbėti atvirai – paaiškinti, kas vyksta šeimoje, kodėl tėtis ir mama nusprendė kartu nebegyventi, kas keisis vaiko gyvenime. Taip apsaugosime vaiką skyrybų procese ir po jo.
„Kalbėkime su vaikais apie tai, kas vyksta šeimoje, jiems suprantama kalba. Tai jokiu būdu nereiškia, kad turėtume dalintis visomis šeimyninio gyvenimo smulkmenomis, tiesiog pasakykime, kad tėveliams bus geriau gyventi atskirai, kad toks sprendimas šiuo metu geriausias visai šeimai. Žinodamas, kas vyksta šeimoje, vaikas mažiau nerimaus, jausis saugesnis“, – patarė psichologė.
Anot jos, atsakyti reikėtų į visus vaikui iškylančius klausimus, neskatinant per didelio smalsumo ir neįtraukiant į tarpusavio nesutarimus bei išgyvenimus.
„Svarbu paaiškinti vaikui, kas keisis jo gyvenime – kur bus jo namai, mokykla, kokios galimybės matytis su artimaisiais, draugais, lankyti pamėgtus būrelius. Vaikui būtina žinoti, kad abu tėvai ir toliau dalyvaus jo gyvenime, kad tokie pat išliks santykiai su seneliais ir kitais artimais giminaičiais. Paaiškinkime vaikui ir atsakykime į visus jo klausimus, net jei apie tai reikėtų kalbėtis kiekvieną dieną“, – sakė N. Martišienė.
Žinodamas, kas vyksta šeimoje, vaikas mažiau nerimaus, jausis saugesnis.
Pasak vaiko teisų gynėjos, kuo mažiau nežinomybės ir pokyčių vienu metu, tuo geriau vaikui, nes pats tėvų skyrybų faktas yra didžiulis pokytis. Geriausia, kai apie skyrybas vaikui praneša abu tėvai, nusiraminę ir pasiruošę, jei prireiks, ilgam pokalbiui.
„Kartu pranešdami vaikui apie gyvenimus keičiantį įvykį, tėvai parodo, kad nors nebėra pora, bet kaip tėvai išlieka sąjungoje. Atminkime, kad kalbant atskirai, lengviau nukrypti į subjektyvumus, kaltinti, pateikti skirtingas versijas. Tada vaikui gali iškilti dilema, kuriuo iš tėvų tikėti? Jei visų šeimos narių pokalbis neįmanomas, su vaiku turėtų kalbėti tas, kuris jaučiasi pajėgesnis, kuris ir anksčiau su vaiku daugiau kalbėdavosi“, – patarė psichologė.
Pasak jos, reikėtų padėti vaikui suprasti, kodėl šeimoje vyksta pokyčiai ir akcentuokime, kad dėl skyrybų jis nekaltas – tai dviejų žmonių skyrybos, tačiau nesiskiria vaikas su tėvais – jų meilė, rūpestis ir atsakomybė išlieka ta pati net gyvenant atskirai. Tai padės vaikui užtikrinti psichologinį saugumą.
Vaikai, kaip ir suaugę, dėl skyrybų patiria didžiulį skausmą, todėl neigimas, nerimas, pyktis, liūdesys – visiškai natūralūs jausmai, svarbu juos visus suprasti ir priimti.
„Natūralu, jei vaikas neigs, pyks, liūdės ir išgyvens kitas netekties stadijas. Šiuos jausmus reikia priimti ir kartu išbūti, nesistengti kompensuoti netekties dovanomis, linksmybėmis. Būkime atviri ir priimkime visas vaikui kylančias emocijas, taip leisime suprasti, kad gyvenime būna įvairių situacijų – būna laikas ir džiaugtis, ir liūdėti – tai yra normalu. Jausmus rodyti galintis vaikas lengviau išgyvens ir susitaikys su tėvų skyrybomis. Svarbu paminėti, kad jausmų neturėtų slėpti ir tėvai“, – sakė N. Martišienė.
Skiriantis porai, sunkumai kyla ir vaikui, o jeigu pykčiai, nesutarimai ir asmeniniai principai yra aukščiau vaiko interesų, skyrybų trauma jam gali būti didžiulė, o pasekmės išlikti ilgai.
„Atminkime, vaikui abu tėvai yra svarbūs ir brangūs. Nežeminkime vienas kito vaiko akyse, tokiu būdu tik skaudinsime jį. Vaiko įtraukimas į pykčio–taikymosi procesus yra ne kas kita, kaip vaiko panauda – jis nekaltas dėl nepavykusių tėvų tarpusavio santykių ir negali tapti ginčų įrankiu. Supraskime, kad vaikas skyrybų procese yra daug labiau pažeidžiamas nei suaugusieji, nes jis visiškai negali kontroliuoti situacijos ir turi prisiderinti prie tėvų priimamų sprendimų“, – pažymėjo psichologė.
Vaiko teisių gynėja sako, kad skyrybų, kaip ir bet kurios krizinės situacijos atveju, pirmiausia tėvai turėtų nurimti patys, tik tada apgalvotai ir konstruktyviai galės pasirūpinti ir mažaisiais šeimos nariais. Jeigu sunkumus įveikti sunku, reikėtų drąsiai kreiptis pagalbos į specialistus – jie padės šį laikotarpį lengviau išgyventi tiek suaugusiems, tiek vaikui.
Svarbiausia suprasti, kad vaikui reikalingi abu tėvai.
Praėjusiais metais ištuokas įregistravo beveik 8 tūkstančiai porų. Nepilnose šeimose liko gyventi 6,2 tūkst. vaikų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...