Psichologinė pagalba ukrainiečiams prieinama, bet besikreipiančių negausu

Psichologinė pagalba pabėgėliams iš Ukrainos teikiama, tačiau besikreipiančių kol kas negausu.

Apie tai trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos, Psichologų sąjungos bei kitų institucijų atstovai.

Psichologinė pagalba ukrainiečiams teikiama įvairiais kanalais – registracijos centruose, taip pat telefonu, skambinant 1809. Platformoje „Manodaktaras.lt“ užsiregistravo kelios dešimtys nemokamai konsultacijas teikiančių psichologų ir kitų emocinės pagalbos specialistų.

Miestuose veikiančiuose visuomenės sveikatos biuruose veikia grupiniai užsiėmimai, teikiama ir individuali pagalba. Pagelbėti pasiruošę ir psichologų sąjungos nariai. Vaikus konsultuoja miestuose veikiančios pedagoginės psichologinės tarnybos.

„Nuo linijos (1809 – BNS) gyvavimo pradžios, per penkias savaites sulaukta 200 skambučių“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Agnė Vilčinskaitė.

Dažniausios skambučių temos – nerimas dėl Ukrainoje likusių šeimų ir draugų, sudėtingas bendravimas su jais artimiesiems slepiantis bunkeriuose.

Anot A. Vilčinskaitės, taip pat baimių turima dėl vaikų adaptacijos naujoje aplinkoje ir mokyklose.

Ką vis dar pastebime, kad pagalbos kreipimasis vis dar labai nedidelis. Galimybių daugiau nei besikreipiančių.

„Manodakataras.lt turi vidutiniškai tris konsultacijas per dieną. Reikėtų suprasti, kad mes tikimės šiek tiek išaugusio srauto, nes tiek 1809, tiek „manodaktaras.lt“ kol kas nepajautė tokio didelio kiekio skambinančių ir besidominčių, nes žmonės visų pirma tenkina fiziologinius poreikius“, – sakė A. Vilčinskaitė.

Pasak jos, žmonės pirmiausiai ieškojo būsto, maisto, stabilizavosi savo aplinkoje, tad manoma, kad artimiausiu metu išaugs srautas žmonių, kurie pradės jausti psichologines traumas.

Lietuvos psichologų sąjungos atstovė Jurgita Smiltė Jasiulionė teigė, jog šiuo metu pagalbą siūlančių daugiau nei ja besinaudojančiųjų. Kolegos pasirengę konsultuoti rusų kalba, jau dirba ir keli ukrainiečiai.

„Ką vis dar pastebime, kad pagalbos kreipimasis vis dar labai nedidelis. Galimybių daugiau nei besikreipiančių“, – sakė J. S. Jasiulionė.

Jos teigimu, tai byloja ir apie informacijos stygių, ir apie tai, kad pabėgėliai dar nepraėjo mobilizacijos etapo ir psichologiniai poreikiai nespėjo pasireikšti stipriai.

Anot J. S. Jasiulionės, sąjunga pajuto ir iššūkius padedant įsidarbinti ukrainiečių psichologams, kurių išsilavinimas neatitinka Lietuvoje galiojančių kvalifikacinių reikalavimų.

„Bandome dorotis. Lietuvos psichologų sąjunga stengiasi kviesti, kreiptis kolegas, kad signalizuotų, bendromis jėgomis žiūrėti, sudaryti sąlygas dirbti ir teikti pagalbą“, – sakė atstovė.

Apie teikiamą psichologinę pagalbą ketinama didinti sklaidą informaciją įgarsinant radijuje bei televizijoje.


Šiame straipsnyje: psichologinė pagalbakaras UkrainojeUkrainaukrainiečiaiUkrainos pabėgėliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių