Rekordiškai daug savanorių

Kai kalbame apie laimingiausias pasaulio šalis, dažnai įsivaizduojame keletą šalių, kurios nuolat patenka į aukščiausias pasaulio laimės reitingo pozicijas – Daniją, Islandiją ir, žinoma, Suomiją. Visos šios šalys jau seniai atrado savo „laimės formulę“, o ji visose lyderiaujančiose valstybėse siejasi su tais pačiais aspektais: stipriu bendruomeniškumu, aukštu pasitikėjimu vyriausybe, mažu korupcijos lygiu ir gerai išvystyta socialinės apsaugos sistema.

Vis dėlto pastaraisiais metais pastebima, kad šalia šių įprastų komponentų Suomijoje vis dažniau minimas ir dar vienas aspektas – savanorystė. Remiantis tyrimais, Suomijos gyventojų įsitraukimas į savanorišką veiklą yra vienas didžiausių pasaulyje.

Suomijoje veikia daugiau nei 100 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, o jų veikloje aktyviai dalyvauja daugiau nei 33 proc. suomių. Šis skaičius gerokai viršija vidutinį įsitraukimo į savanorystę lygį kitose šalyse. Štai daugelio svajonių šalimi tituluotoje JAV savanoriškoje veikloje dalyvauja apie 25–30 proc. gyventojų.

Nauda: tyrimai rodo, kad aktyviai savanoriaujantys žmonės rečiau kenčia nuo depresijos ir patiria mažiau streso. / Pranešimo rengėjų nuotr.

Stiprina savivertę

Įdomu tai, kad nors daugelyje šalių savanorystė populiaresnė tarp jaunimo, Suomijoje šia veikla domisi ir vyresnio amžiaus žmonės. Ar tai gali būti susiję su suomių laime?

„Nemažai tyrimų rodo, kad taip. Daugelis žmonių, išėję į pensiją, pradeda naują gyvenimo etapą, o šis pokytis ne visada būna lengvas. Paliekant darbą, pasikeičia viskas – kinta rutina, sumažėja socializacija, gyvenimo tempas tampa kur kas lėtesnis. Dėl šių pokyčių vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria vienišumo jausmą, jaučiasi izoliuoti nuo visuomenės. Šiems jausmams užsitęsus gali atrodyti, kad gyvenimas apskritai yra beprasmis“, – teigia ugdomojo vadovavimo specialistė, mokymų trenerė Sonata Aaltonen.

Savanorystė tampa puikia galimybe paįvairinti gyvenimą naujomis spalvomis. Ji ne tik leidžia padėti kitiems, bet ir suteikia prasmės.

Tyrimai rodo, kad ilgiau užsitęsusi socialinė izoliacija gali neigiamai paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vyresnio amžiaus žmonės, kurie jaučiasi socialiai atskirti, dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo, aukšto kraujospūdžio ir kitų sveikatos problemų. Socialiniai ryšiai ir įsitraukimas į bendruomeninę veiklą yra esminiai faktoriai, galintys padėti išvengti šių neigiamų pasekmių.

„Savanorystė – tai ne tik galimybė prisidėti prie visuomenės gerovės, bet ir būdas jausti didesnę gyvenimo prasmę. Tyrimai rodo, kad aktyviai savanoriaujantys žmonės rečiau kenčia nuo depresijos ir patiria mažiau streso. Savanoriška veikla taip pat skatina dopamino ir oksitocino – vadinamųjų „laimės hormonų“ – išsiskyrimą, o tai teigiamai veikia nuotaiką ir psichologinį atsparumą“, – sako S. Aaltonen.

Specialistė pabrėžia, kad savanorystė taip pat stiprina ir savivertę. „Vyresnio amžiaus žmonės, dalydamiesi savo žiniomis ir patirtimi, jaučiasi reikalingi ir vertinami. Šis jausmas padeda sumažinti neigiamas emocijas, tokias kaip nusivylimas ar pasyvumas. Be to, įsitraukimas į veiklas, reikalaujančias planavimo ar naujų įgūdžių įgijimo, padeda išlaikyti aštrų protą ir sulėtinti su amžiumi susijusius pažinimo pokyčius“, – aiškina specialistė.

Vida Greičiuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Populiarėja ir Lietuvoje

Ilgus metus savanoryste Lietuvoje užsiėmė retas, vis dėlto pastaraisiais metais įsitraukimas į savanorišką veiklą šalyje pradeda augti. Pastaraisiais metais Lietuvoje stebima tendencija, kad tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek jaunimas vis aktyviau įsitraukia į įvairias socialines iniciatyvas.

Vieną iš savanorystės skatinimo Lietuvoje projektų inicijavusi ir vyresnio amžiaus asmenis savanoriauti kviečianti „Senjorų pasaulio“ įkūrėja Vida Greičiuvienė šypsosi – į savanorišką veiklą nėrę senjorai išties jaučia teigiamus emocinius pokyčius ir augančią savivertę.

„Kiekvienam žmogui gyvenime svarbu jaustis reikalingam. Neretai išėjus į pensiją kasdienybėje atsiranda tuštuma – kyla klausimas, ką dabar daryti, kaip įprasminti savo laiką ir išnaudoti sukauptą gyvenimo patirtį. Savanorystė tampa puikia galimybe paįvairinti gyvenimą naujomis spalvomis. Ji ne tik leidžia padėti kitiems, bet ir suteikia prasmės, nes dalydamiesi savo patirtimi jaučiamės reikalingi ir galintys įsitraukti į visuomenės gyvenimą“, – sako V. Greičiuvienė.

Tiesa, pasak V. Greičiuvienės, senjorai, būdami pilietiškai aktyvūs ir įsitraukę į visuomeninį gyvenimą, ieško ne tik prasmingos veiklos – jiems svarbu, kad ši atspindėtų ir asmeninius interesus. Radę tokią jie, mielai neria į savanorišką veiklą, kuri suteikia jų gyvenimams naujų spalvų, didina sąmoningumą apie visuomenėje vykstančius svarbius reiškinius.