- Ieva Mickevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.
Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.
Pavargsta kūnas ir dvasia
Sveikatos psichologė ir visuomenės sveikatos specialistė Aistė Garškaitė linkusi išskirti dvi pagrindines priežastis, kurios labiausiai išbalansuoja žmones šventiniu laikotarpiu.
"Visų pirma – paties žmogaus sukelti sunkumai dėl išbalansuoto miego, mitybos režimo, ypač – nesaikingo alkoholio vartojimo. Psichologinės priežastys – antroji problemų rūšis. Jos gali būti susijusios su mūsų lūkesčiais pačios šventės atžvilgiu", – pastebi A.Garškaitė.
Anot ekspertės, kartais tikimasi, kad per šventes turi įvykti kažkas išskirtinio, ypatingo, tačiau dažniausiai tai neįvyksta. Šis lūkesčių neišsipildymas tampa nepasitenkinimo priežastimi. Kitas psichologinis aspektas – santykiai su šeima, artimaisiais. Švenčių metu išryškėja santykių problemos. Pvz., vienišiai gali ilgėtis antrosios pusės.
"Šventės, ypač Naujieji metai, yra tarsi atskaitos taškas. Tai laikas, kai žmonės padaro savotišką savo nugyventų metų apžvalgą. Vieni tai pasirenka sąmoningai, o kiti nesąmoningai išgyvena šį procesą. Tuo metu ypač pradedi matyti, kad tai, ko tikėjaisi, nebuvo įgyvendinta", – sako pašnekovė.
Šventiniame šurmulyje neretai iškyla įvairių nesutarimų, patiriamas stresas, susijęs su išlaidomis ar dovanų pirkimu. Turėjęs tapti smagia šventės dalimi ruošos procesas dažnai būna kupinas chaoso, nerimo ir atsiradę rūpesčiai užgožia pačią šventės esmę.
"Dirginančių veiksnių tikrai daug – skubėjimas, dovanų ieškojimas, nebaigti ar laukiantys darbai, įtempti santykiai, finansiniai aspektai, kitų lūkesčiai ir noras juos pateisinti, vienišumo jausmas ir kiti panašūs veiksniai", – sutinka ir psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė.
Dėl to išsiderina organizmo ritmas, jis patiria per didelį fizinį krūvį, nualinama psichika ir susilpnėja imunitetas.
Barasi poros ir šeimos
Parduotuvėje, renkant dovanas, svečiuose, o ne retai ir prie šventinio stalo poros pradeda ginčytis, iškyla senos nuoskaudos. Net menkiausias nesutarimas, kuris kitomis dienomis nebūtų sulaukęs dėmesio, gali sukelti nesibaigiančią konfliktų laviną, kuri apkartina visas šventes.
Taip yra todėl, kad šventiniu laikotarpiu daugiau laiko praleidžiama kartu, o įprastomis dienomis galime nuo konfliktų tarsi pabėgti, pasislėpti darbuose, pomėgiuose. Pasak R.Butkutės, šiuo metu išryškėja skirtingi poreikiai, norai, vertybiniai dalykai: ginčijamasi, kaip švęsti, pas ką švęsti, ar apskritai švęsti.
Bendravimo sunkumų gali atsirasti ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp skirtingo amžiaus ir pažiūrų giminaičių, draugų.
"Skirtingos asmenybės, kartų klausimas, vertybiniai skirtumai tikrai kelia tam tikrą įtampą. Dabar vis labiau pastebimi emigracijos aspektai – žmonės grįžta tarsi išsiilgę artimųjų, bet itin skiriasi požiūriai, vertinimas ar netgi čia likusiųjų nuvertinimas. Itin skaudžiai reaguoja palikti vaikai, ypač paaugliai. Jie pasiilgę tėvų, tačiau kartu jaučia pyktį ir nuoskaudą, kad buvo palikti. Tai jau skausmingi dalykai, kurių dažniausiai norima nematyti arba atidėti vėlesniam laikui. Todėl švenčiama, bet giliai viduje didelio džiaugsmo nėra", – teigia psichoterapeutė R.Butkutė.
Švenčių laikotarpiu kylantys nesutarimai atskleidžia jau egzistuojančią trintį tarp žmonių. Anot sveikatos psichologės A.Garškaitės, šventės nekuria konfliktų, tik sustiprina jau esamas įtampas.
Neretai santykių problemas žmonės bando paslėpti po gausiu valgių sluoksniu ar nuplauti alkoholiu. Tai sukelia fizinių sutrikimų, kurie lemia prastą nuotaiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai13
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...