- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Turime pasiekti, kad pagarba vieni kitiems taptų madinga“, – teigia kadaise mokykloje patyčias kaip nemalonią patirtį prisimenantis režisierius, aktorius, muzikantas ir kompozitorius Vidas Bareikis. Jis palaiko visas priemones prieš patyčias, o taip pat ir naujausią – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir programos „Kurk Lietuvai“ inicijuotą elektroninę platformą „Patyčių dėžutė“.
Vadino „kapliadančiu“
„Mokyklos metais pargriuvęs nusiskėliau kelis priekinius dantis. Nebuvau užguitas vaikas, tačiau tas kelias savaites, kol nesikreipiau į odontologą, vienas mano bendraamžis pradėjo mane vadinti „kapliadančiu“. Visgi buvau taip tėvų auklėjamas, kad man buvo aišku: svarbiausia laiku tas patyčias sustabdyti. Bijojau, žinoma, kad mano pasipriešinimas gali išprovokuoti didesnį puolimą ar netgi muštynes, tačiau į patyčias reagavau, sukaupęs visą drąsą ir tvirtai pasakydamas: tu manęs taip nevadinsi arba tau baigsis bloguoju, eisime aiškintis kitaip“, – prisimena V. Bareikis.
Jo atveju užteko griežto pasakymo, tačiau jis supranta, kad kitomis aplinkybėmis gali prireikti ir kitokių poveikio priemonių, stabdant patyčias.
„Pagrindinis patyčių objektas, kiek teko patirti, yra kitoniškumas. Kuo nors išsiskiri savo išvaizda, galbūt esi silpnesnis ar stambesnis, o gal aukštesnis už kitus arba kitokia nei daugumos yra tavo odos spalva. Turėjau klasioką, kurio pavardė buvo labai keista, kelianti tam tikras asociacijas. Tas vaikas buvo tarsi pasmerktas patyčioms, ir tikrai buvo bandančių savo „kietumą“ įrodinėti šio mokinio sąskaita. Paradoksalu, tačiau beveik kaip taisyklė, kad jei kas nors tampa patyčių objektu, tai gyvenime jie vėliau nemažai pasiekia, tampa žinomais dėl savo gebėjimų ir laimėjimų“, – pastebi V. Bareikis.
Patyčios nėra naudingos nė vienam
Pagarbos vienas kitam kultūra turėtų stiprėti su kiekviena karta – tol, kol patyčių vietoje liks baltas lapas.
Žinomas aktorius, režisierius, muzikantas ir kompozitorius vis dėlto nemano, kad patyčios kam nors išeina į naudą. V. Bareikis palaiko visas įmanomas iniciatyvas prieš patyčias. Viena naujausių ir moderniausių priemonių – lapkritį šalies mokyklose startavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota elektroninė platforma „Patyčių dėžutė“. Internete ir per mobiliąją programėlę veikianti platforma suteikia galimybę skubiai pranešti apie patyčias ir greitai į jas reaguoti.
„Visos priemonės prieš patyčias turėtų padėti pasiekti, kad gerbtume vieni kitus ir kad ta pagarba taptų madinga. Pagarbos vienas kitam kultūra turėtų stiprėti su kiekviena karta – tol, kol patyčių vietoje liks baltas lapas. Aišku, nereikia būti naiviems, kad išklausę paskaitą žmonės staiga kažkaip pasikeis. Panašioms permainoms reikia daug metų. Smagu, kad jau matyti daug teigiamų pokyčių. Žinau, kad yra vaikų, kuriančių ir analizuojančių edukacinius filmus, kurių nuorodas jie siunčia ir man“, – džiaugiasi V. Bareikis.
Pažįstama bėgo nuo patyčių emigruodama
V. Bareikis taip pat atkreipia dėmesį, kad patyčios nėra tik vaikų tema. Anot V. Bareikio, vėliau ši kultūra nukeliauja į universitetus ir darbovietes. „Kartais tenka girdėti, kaip suaugę, proto turintys žmonės pamato, pavyzdžiui, per televiziją žmogų, kuris dėl vienokių ar kitokių priaugo svorio ir sako: „Ė, žiūrėk, kaip kiaulė nusipenėjo.“ Panašūs komentarai rodo tokių žmonių ribotumą. Aš matuoju ir aiškinu šitaip: „Ar norėtum, kad kažkas tave laikytų kiaule?“ – aiškina aktorius, režisierius, muzikantas ir kompozitorius.
Kaip pavyzdį jis prisimena vieną savo pažįstamą, kuri savo emigravimo iš Lietuvos priežastimi įvardijo patyčias. „Iš jos išgirdau vieną skaudžiausių man girdėtų sakinių: „Greičiausiai esu per silpna Lietuvai.“ Ji aiškino suprantanti ją engusių, jai viršsvorį prikaišiojančių, iš jos besijuokiančių žmonių auklėjimo spragas, tačiau ji pasirinko gyventi Vakarų valstybėje, kurioje vyrauja kitokia kultūra ir kitoks mentalitetas. Skaudu, kai žmonės išvyksta iš šalies ne ieškodami gerovės ar darbo, dėl prasto mikroklimato“, – jam žinomą patyčių atvejį įvardija V. Bareikis.
Patyčių kultūrą jis sieja su sudėtingomis sovietinėmis sąlygomis, kuriomis augo jo tėvai. Buvo vadovaujamasi kalėjimo logika: arba tu užguisi kitą, arba tave užguis. „Tai, kas mums jau atrodo neetiška, mūsų tėvų kartos žmonėms dažnai atrodo kaip natūralus bendravimas, nekaltas „patraukimas per dantį“. Moksleiviais tenka paaiškinti, kad reikia labai pasverti, ką šneki, nes mažos smulkmenos, kurios tau atrodo humoras, kitą gali labai įskaudinti. Beje, apkalbinėdami vieni kitus už akių irgi palaikome patyčių kultūrą“, – sako V. Bareikis.
„Patyčių dėžutė“ – tai priemonė, kuri leidžia mokiniams anonimiškai ir greitai pranešti apie įtariamas arba įvykusias patyčias, o mokykloms – reaguoti į jas ir laiku suteikti pagalbą. Platformą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapio nemokamai atsisiųsti ir įsidiegti gali visos šalies mokyklos. „Patyčių dėžutę“ įsidiegusių mokyklų mokiniai mobiliuoju įrenginiu galės užfiksuoti patyčių atvejį – nurodyti vietą, laiką, dalyvius, trumpai apibūdinti situaciją, o elektroninių patyčių atveju ir įkelti nuotrauką. Nemokamą mobiliąją programėlę „Patyčių dėžutė” atsisiųsti galima iš „Google Play“ arba „App store“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...