Visos psichikos ligos – nuo meilės stokos

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per gyvenimą psichikos sutrikimus bent kartą patiria maždaug kas trečias išsivysčiusių šalių gyventojas. Gydytojai mano, kad žmogus paveldi polinkį susirgti tam tikra psichikos liga, tačiau ar ji atsiras, dažnai lemia nepalankūs psichologiniai bei socialiniai veiksniai, todėl labai svarbu kurti palankią psichikos sveikatai aplinką. Apie tai kalbėta Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiuose spaudos pusryčiuose.

Daugėja sergančiųjų

„Nė vienas su likimu nepasirašėme sutarties, kad mūsų neištiks psichikos liga“, – teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė. Taip yra todėl, jog nežinome, ar paveldėjome tokį polinkį iš savo protėvių.

Pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir pasaulyje daugėja kai kurių psichikos sutrikimų – depresijos, miego, elgesio sutrikimų, nerimo, kartais net panikos. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungoje bei Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje tokių sutrikimų padaugėjo net 27 proc. 33,2 proc. moterų ir 21,7 proc. suaugusių vyrų turėjo bent vieną sunkesnį ar lengvesnį psichikos sutrikimo epizodą per vienerius metus. Čia įskaičiuotos ir priklausomybės, psichoziniai sutrikimai, depresija, nerimas bei valgymo sutrikimai.

Šiuo metu Lietuvoje pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus iš viso gydosi beveik 164 tūkst. asmenų. Tai yra maždaug 5,5 proc. Lietuvos gyventojų.

Smurtaujanti aplinka

O. Davidonienė siūlo pasižiūrėti į savo artimiausią aplinką, – kiek ten smurto, kiek nepagarbos, netolerancijos. Visuomenės vertybių skalė pakitusi. Orientuojamasi į materialinę gerovę, žmonės – susvetimėję, mažai bendrauja. Pasak specialistės, patyčių daug ne tik mokyklose. Atrodo, kad pasityčioję, sumenkinę kitą, geriau pasijunta ir suaugę, solidžias pareigas einantys žmonės. Šeimose labai trūksta dėmesio vaikams, jose daug smurto, pykčio. Jei darbe žmogus dar ištveria nekonfliktavęs, tai namie visi ten esantys atsiima su kaupu, „išsikraunama“ ant vaikų, kitų artimųjų. Dažnuose namuose vyrauja irzli atmosfera, trūksta pakantumo, noro suprasti, atjausti.

„Vadinantieji save sveikaisiais pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į save, o kartais netgi labai daug ko pasimokyti iš žmonių su psichikos negalia, nes jie labai dažnai daug pakantesni, tolerantiškesni nei mes, sveikieji. Tai jie dažniau duoda kelią „protingiesiems“, o kai neapsikenčia patyčių ir pratrūksta, būna apkaltinami nebūtais dalykais. O juk žmogiškai išklausyti, padėti, užjausti, galų gale – nusišypsoti, bet ne išsiviepti, nieko nekainuoja“, – teigia O. Davidonienė.

Nuo ligų pasveikstama

Žmonės dažnai mano, kad nuo psichikos ligos pasveikti neįmanoma. Tačiau sunkiomis psichikos ligomis, kurios tęsiasi ilgus metus, tokiomis kaip šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai, suserga tik apie vieną procentą gyventojų. Likę žmonės – pasveiksta, žinoma, jeigu laiku sulaukia tinkamos pagalbos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė prof. Virginija Adomaitienė teigia, kad psichikos sveikatą galima susikurti, išlaikyti, o esant sutrikimams – gydyti ir padėti žmogui grįžti į visavertį gyvenimą.

„Psichikos sveikata kuriama ne gydymo įstaigose, o ten kur žmogus gyvena – visuomenėje. Todėl norint sukurti sveiką aplinką, reikia pradėti nuo savęs. Jeigu matome, kad žmogus tampa nerimastingas, perdėtai jautrus, nelaimingas, nesaugus, įsitempęs, jei jam sutriko miegas, jeigu jis tapo piktas, liūdnas ar dirglus – pirminio psichikos sveikatos centro specialsitai pasirengę padėti. Kuo mes anksčiau į tokį žmogų atkreipsime dėmesį ir kuo anksčiau jis atvyks pas specialistus, tuo turėsime sveikesnę visuomenę“, – tvirina profesorė.

Dabar taikant tinkamą gydymą, visavertiškai galima gyventi ir su sunkiomis ligomis. Kaunietė Rima po ją užgriuvusių nelaimių, kai per metus palaidojo visus artimus žmones ir su trimis vaikais liko sudegusiame bute, susirgo sunkia liga.