- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė pirmą kartą kraujo paaukojo prieš aštuonerius metus. Per šį laikotarpį gydytoja kraujo donore buvo 24 kartus ir prisidėti prie kilnaus tikslo paskatino ne vieną pažįstamą.
Pirmąjį kartą paaukoti kraujo M. Dambrauskienė ryžosi norėdama pritraukti kuo daugiau žmonių į Kauno klinikų Kraujo centrą. „Tada jis veikė vos kelis mėnesius ir galvojau, kaip paskatinti kitus čia atvykti, – prisimena gydytoja vaikų neurologė. – Vienintelis būdas išsiaiškinti, ko gali tikėtis paaukoti kraujo nusprendę žmonės, buvo nueiti pačiai į Kraujo centrą ir tapti donore. Netrukus donorystė tapo mano gyvenimo dalimi.“
Pasak M. Dambrauskienės, dirbdama Kauno klinikose ji dažnai mato įvairaus amžiaus vaikus, kuriems prireikia kraujo perpylimo. „Kadangi esu gydytoja, žinau, kad nėra kraujo pakaitalo, todėl jo gauti galima tik iš donorų. Kasdien matau kraujo donorystės poreikį pacientams ir tai mane skatina prisidėti prie šio gero darbo“, – atvirauja M. Dambrauskienė.
Vienintelis būdas išsiaiškinti, ko gali tikėtis paaukoti kraujo nusprendę žmonės, buvo nueiti pačiai į Kraujo centrą ir tapti donore. Netrukus donorystė tapo mano gyvenimo dalimi.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė teigia, kad vienas kraujo donoras gali išgelbėti net tris gyvybes. „Nors COVID-19 ligos sukelta pandemija pakeitė mūsų gyvenimus, darbas ligoninėje nesustojo, – teigia dr. D. Remeikienė. – Donorų kraujas pacientams, patyrusiems traumas ar kraujavimo metu, reikalingas nuolatos. Be jo nebūtų galima atlikti sudėtingų operacijų, išgelbėti sunkios būklės gimdyvių ar gydyti onkologinių, hematologinių ir kitų ligų.“
M. Dambrauskienė džiaugiasi, kad aukodama kraujo gali ne tik dalintis, bet ir išsklaidyti visuomenėje vyraujančius mitus. „Dažnai girdžiu, kad kraujo duoti nesaugu ir tai daro žalą organizmui, tačiau tai – visiška netiesa.“
Ji skatina prisidėti prie kraujo donorystės ir kartu atsivesti šeimos narį. „Ilgą laiką su savo bendramintėmis iš Kauno moterų LIONS klubo ateidavome kartu. Nors dabar ateiname po vieną, tačiau atsivedame po šeimos narį ar bendradarbį. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip plinta kraujo donorystės idėja. Vienas asmuo kraujo paaukoti gali kelis kartus per metus, bet jeigu pakviečia pažįstamus ir draugus, šis skaičius gerokai išauga, – sako gydytoja. – Svarbiausia pajusti, kad dalijamasis krauju – tai ryšio tarp žmonių išraiška. Šiandien kraujo duodu aš, o rytoj kažkas bus pasirengęs padėti man.“
Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai daro viską, kad apsaugotų kraujo donorus ir personalą:
• Reguliuojami srautai, todėl prašome dėl vizito iš anksto skambinti tel.+37037326856 ir suderinti individualų laiką;
• Kiekvieno donoro pasiteiraujama, ar jis nebuvo išvykęs į bet kurią kitą šalį, ar neturėjo kontakto su sergančiu asmeniu;
• Įėjimas į Kraujo centrą yra atskiras nuo visų klinikų. Taip pat suteikiamas leidimas automobiliu privažiuoti prie pat Kraujo centro;
• Atvykus į Kraujo centrą, bekontakčiu termometru matuojama kraujo donorų kūno temperatūra;
• Prašoma dezinfekuoti rankas dezinfekciniais skysčiais, esančiais Kraujo centre;
• Išduodamos vienkartinės kaukės ir prašoma ją dėvėti vizito metu;
• Nuolat dezinfekuojamos patalpos ir įranga.
Kraujo donorams parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašome apie tai pranešti tel. +37037326856, +37037787372.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba5
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet5
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...
-
Čekijoje spartėja kokliušo plitimas, trys žmonės mirė
Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos. ...