- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie auglį 46-erių metų Vilma sužinojo netikėtai.
„2012 metais Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja dr. Nora Šiupšinskienė mano dukrą operavo dėl knarkimo. Tuo pačiu gydytojos pasiteiravau, kodėl man sunku kvėpuoti per nosį. Gavau siuntimą iš šeimos gydytojos ir užsirašiau konsultacijai pas gydytoją“, – istoriją pasakoja moteris.
Po apžiūros buvo nuspręsta atlikti nosies pertvaros operaciją – septoplastiką. „Atliekant operaciją, gydytoja pastebėjo auglį. Po operacijos gydytoja padarė biopsiją ir iškart man pasiūlė kreiptis į jos kolegą kaukolės pamato auglių chirurgijos ekspertą – rinochirurgą prof. Saulių Vaitkų“, – savo ligos pradžią prisimena Vilma.
Moteriai pakartotinai buvo paimta biopsija, atlikti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tamografijos tyrimai, nustatyta chondrosarkoma. Pasak Vilmos, ji nejautė jokių ligos simptomų. „Vienintelis dalykas, kuris mane vargino, tai – galvos skausmas, kurį nurašydavau stresui ir nuovargiui. Kad mano galvoje yra žąsies kiaušinio dydžio auglys, neįtariau. Nuo tada prasidėjo operacijų maratonas – esu operuota 6 kartus“, – pasakoja moteris.
Vienintelis dalykas, kuris mane vargino, tai – galvos skausmas, kurį nurašydavau stresui ir nuovargiui.
„Šiai pacientei buvo nustatytas vėžys, išplitęs į kaukolės pamatą, apimantis abi miego arterijas ir spaudžiantis regimuosius nervus, ardantis kaukoles pamato nuokalnę, – aiškino rinochirurgas prof. S. Vaitkus. – Endoskopiniu būdu ir navigacinės sistemos pagalba, nustatėme tikslią naviko buvimo ir išplitimo vietą, saugiai pašalinome auglį iš sunkiai pasiekiamų sričių, prie kurių anksčiau neturėjome galimybių prieiti. Taip pat išlaisvinome arterijas ir optinius nervus. Naujos technologijos išties palengvina chirurgo darbą“, – tęsia gydytojas.
Anot profesoriaus, tai yra aukšto lygio chirurgija, kuriai reikalingos ne tik modernios technologijos, padedančios atlikti sudėtingas chirurgines intervencijas, bet ir rankų miklumas. Auglys buvo užspaudęs abi miego arterijas, todėl kiekvienas milimetras buvo nepaprastai svarbus. Tokias operacijas, pasak prof. S. Vaitkaus, įmanoma atlikti tik centruose, kuriuose sutelkta aukšto lygio specialistų komanda: neurochirurgai, anesteziologai, veido-žandikaulių chirurgai, radiologai, patologoanatomai, chemoterapijos ir radioterapeutai, intensyvios terapijos specialistai ir žinoma – slaugytojos.
Pasak gydytojo, po atliktų operacijų pacientei liovėsi galvos ir akies skausmai, dvejinimąsis akyse. „Nors likęs vienos akies judrumo sutrikimas, tačiau galime džiaugtis, kad pasiekėme ligos remisiją“, – kalba prof. S. Vaitkus.
Vilma šiuo metu jaučiasi gerai, tačiau yra gydytojų stebima, reguliariai atliekami tyrimai. „Aš retai verkiu, tačiau emocijos dabar tiesiog liejasi. Žinoma, iš džiaugsmo“, – šypsosi Vilma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...