Kokie yra paveldimojo krūties vėžio rizikos veiksniai?

Asmens krūties vėžio rizika, remiantis šeimos istorija, priklauso nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, giminystės ryšio su sergančiu giminaičiu, giminaičių, sergančių krūties vėžiu, skaičiaus ir netgi giminaičių krūties vėžio tipo.

Gydytojai, remdamiesi šiais veiksniais, nustato, ar paveldimojo krūties vėžio rizika yra vidutinė ar didelė. Įprastai krūties vėžio rizika yra didžiausia tiems, kurie turi pirmos eilės giminaičių, sergančių šia liga, arba kurių šeimoje yra keli krūties vėžio atvejai.

Jums gali būti priskirta didelė rizika, jeigu tarp giminaičių vienoje šeimos pusėje yra 2 ir daugiau krūties vėžio atvejų, o tai yra indikacija gydytojo genetiko konsultacijai, kuomet yra įtariamas paveldimas krūties ar kiaušidžių vėžys.

OST KLINIKA mamologijos centro krūtų onkochirurgas Andrej Ostapenko: jums gali būti priskirta didelė rizika, jeigu tarp giminaičių vienoje šeimos pusėje yra 2 ir daugiau krūties vėžio atvejų, o tai yra indikacija gydytojo genetiko konsultacijai. / Partnerio nuotr.

Genetiko konsultacija taip pat rekomenduojama:

1. Krūties vėžiu sergančiai pacientei, kai:

• Krūties vėžys nustatytas jaunesnei negu 50 metų amžiaus pacientei.
• Nustatytas trigubai neigiamas krūties onkologinis susirgimas.
• Medulinis krūties onkologinis susirgimas.
• Pacientei nustatytas abipusis pirminis krūties vėžys.
• Tarp pacientės giminaičių vienoje šeimos pusėje yra 2 ir daugiau krūties vėžio atvejų.
• Tarp pacientės pirmos ir antros eilės giminaičių (arba pačiai pacientei) yra bent vienas kiaušidžių/kiaušintakių/pilvaplėvės/kasos/skrandžio vėžio atvejis arba melanoma.
• Šeimoje yra bent vienas vyrų krūties vėžio atvejis.

2. Krūties vėžiu sergančiam pacientui vyrui (visais atvejais).
3. Kiaušidžių vėžiu sergančiai pacientei (visais atvejais). 

Kiek procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi?

Apie 6–10 proc. krūties vėžio atvejų yra paveldimi. Tačiau genetiniai veiksniai gali būti 25 proc. krūties vėžio atvejų priežastis moterims, jaunesnėms nei 30 metų.

Paveldimos mutacijos skirstomos į tris kategorijas pagal jų vėžio rizikos laipsnį:

• Didelės krūties vėžio rizikos genų mutacijos – genai, kurių mutacijos padidina riziką sirgti vėžiu daugiau nei 4 kartus, palyginti su bendra populiacine rizika (BRCA1, BRCA2, PALB2 , TP53 ir kt.).
• Vidutinės krūties vėžio rizikos genų mutacijos – genai, kurių mutacijos padidina riziką sirgti vėžiu nuo 2 iki 4 kartų palyginti su bendra populiacine rizika (ATM, CHEK2, BRIP1 ir kt); yra žinomas šios grupės genų sukeliama rizika atsirasti bent vienos lokalizacijos navikams, tačiau daugeliu atvejų šių genų poveikis vis dar išlieka diskusijos objektu.
• Mažos krūties vėžio rizikos genų mutacijos – genai, kurių mutacijos padidina riziką susirgti vėžiu iki 2 kartų palyginti su bendra populiacine rizika (MAP3K1, FGFR2, LSP1 ir kt.). Šie genai aktyviai tyrinėjami, jų klinikinė reikšmė, ištyrimo nauda pacientui kol kas dažnai yra neaiški.

BRCA1, BRCA2

Didelės krūties vėžio rizikos genai – tai gena BRCA1, BRCA2, kurių mutacijos padidina riziką sirgti vėžiu daugiau nei 4 kartus, palyginti su bendra populiacine rizika. Šiai pacientų grupei sudarytos specifinės ilgalaikio stebėjimo ir rizikos mažinimo rekomendacijos. Šios rekomendacijos apima ankstyvą patikrą mamografijos su tomosinteze, kasmetinę krūtų magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ginekologo konsultacija su specifinėmis BRCA1, BRCA2 ilgalaikio stebėjimo ir rizikos mažinimo rekomendacijomis. Pacientėms su nustatyta BRCA1, BRCA2 geno mutacija rekomenduojama prevencinės krūtų (abipusė profilaktinė mastektomija) ir ginekologinės (abipusis kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimas) operacijos.

OST KLINIKA / Partnerio nuotr.

Kitos žinomos paveldimos mutacijos

• TP53: TP53 genas suteikia instrukcijas baltymo p53, reguliuojančio DNR remontą ir ląstelių dalijimąsi, gamybai. Moterys, turinčios retą paveldimą TP53 mutaciją (Li-Fraumeni sindromą), turi labai didelę krūties vėžio riziką.
• PALB2: apie 35 proc. moterų, turinčių paveldėtą PALB2 mutaciją iki 70 metų amžiaus gali susirgti krūties vėžiu. PALB2 genas paprastai koduoja baltymą, kuris yra kelio, atsakingo už DNR pažeidimų atstatymą, svarbioji dalis. PALB2 mutacija, neleidžia atstatyti DNR pažeidimus ar sunaikinti nenormalų ir nekontroliuojamą piktybinių ląstelių augimą navike.
• PTEN: PTEN genas koduoja fermentą, kuris veikia kaip naviko slopintojas. PTEN genas yra vėžio slopintojas, jis svarbus ląstelės signalų perdavimo keliams, Žmonės, turintys paveldėtą PTEN mutaciją (Cowdeno sindromas), turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu ir gerybiniais krūties navikais.
• CHEK2: moterys, turinčios CHEK2 mutaciją ir turinčios šeiminę krūties vėžio anamnezę, šios ligos išsivystymo iki 70 metų rizika siekia 42 proc. palyginus su moterimis iš bendrosios populiacijos.
• CDHI: moterims, turinčioms paveldėtas CDH1 mutacijas, 37 proc. padidėja rizika susirgti invazine lobuline karcinoma, krūties vėžio forma, kuri sudaro 10–15 proc. visų invazinių krūties vėžio atvejų. CDH1 atsakingas už signalų perdavimo kelių reguliavimą.
• Kiti genai, susiję su didesne krūties vėžio rizika, yra STK11, NF1, ATM, RAD51C, RAD151D, BARD1, EPCAM, MSH2, MLH1, MSH6 ir PMS2. Be to, mokslininkai tiria ir kitus „nežinomos reikšmės variantus“, kurie gali turėti įtakos rizikai.

Ar šių genų mutacijos yra dažnesnės tam tikrose etninėse grupėse?

Taip. Pavyzdžiui, BRCA1 mutacijos yra dažniausios tarp aškenazių žydų moterų (8,3 proc.), po jų eina ispanų kilmės moterys (3,5 proc.), ne ispanų kilmės baltosios moterys (2,2 proc.), juodaodės moterys (1,3 proc.) ir azijietės moterys (0,5 proc.).