Tokių ir daug kitokių klausimų kyla žmonėms, kurių kraujyje per daug mažo tankio, vadinamojo blogojo, cholesterolio. Jis nemaža dalimi kaltas dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kurios pasaulyje yra dažniausia mirties priežastis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė profesorė Jurgita Plisienė – apie statinų naudą, naujausius gydymo būdus ir pozityvų požiūrį į stresą.

Mitai paneigti

– Kitus vaistus, jei gydytojas paskiria, pacientai vartoja be didelių diskusijų. Kodėl nenorima gydytis statinų grupės vaistais ir kodėl tokie gajūs mitai apie jų neigiamą šalutinį poveikį?

– Būtent mitai, ypač skleidžiami interneto erdvėje ar nemedicinos žurnaluose. Mitų yra įvairių, pagrindinis – vartodamas statinus sugadinsi kepenis.

Tačiau statinai turbūt yra vieni iš labiausiai ištirtų medikamentų. Atlikti šimtų tūkstančių pacientų klinikiniai tyrimai rodo, kad šie vaistai saugūs ir šalutinių reiškinių sukelia labai retai. Nauda mažinant blogojo cholesterolio kiekį ir taip apsaugant žmones nuo širdies ir kraujagyslių ligų – infarkto, insulto, pakartotinių infarktų ir staigių mirčių – akivaizdžiai įrodyta.

Konsultuodama pacientus, kurie sako, kad nenori vartoti statinų, nes bijo susigadinti kepenis, visada duodu pavyzdį: nemačiau nuo kepenų nepakankamumo dėl statinų vartojimo į reanimacijos skyrių patekusių pacientų, tačiau jie pilni patyrusių infarktą. Šių vaistų nauda akivaizdi, todėl, kai reikia juos vartoti, ypač pacientams, kurie jau patyrė širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, neturėtų būti jokių diskusijų.

– Koks statinų efektyvumas mažinant blogąjį cholesterolį?

– Statinai – viena iš priemonių, mažinančių cholesterolį, ypač jei pacientai yra didelės arba labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos (pavyzdžiui, turintys daug rizikos veiksnių, sergantys cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu, lėtine inkstų liga), arba jei jau patyrę miokardo infarktą, insultą, jiems implantuoti stentai ar atlikta kita revaskuliarizacijos (šuntavimo) operacija.

Tyrimais įrodyta, kad tokiems pacientams blogąjį cholesterolį reikia sumažinti tiek, kad jis būtų mažesnis nei 1,4 mmol/l. Kuo šio cholesterolio mažiau, tuo mažesnė tikimybė, kad ateityje pacientas patirs pakartotinį infarktą, insultą, įvyks kažkoks kardiovaskulinis įvykis, įskaitant ir kardiovaskulinę mirtį.

– Kokių pavadinimų statinų grupės vaistai Lietuvoje vartojami dažniausiai?

– Iš šios vaistų klasės dažniausiai vartojami dviejų grupių – rozuvastatinas ir atorvastatinas. Jie skirtingų farmacijos kampanijų, skirtingų pavadinimų, tačiau veiklioji medžiaga ta pati.

Beje, nauja tai, kad atsirado politablečių, kai vienoje jų yra ir statinų, ir vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. Jų yra ir Lietuvoje. Kai nereikia gerti dviejų tablečių, pagerėja vaistų vartojamumas.

– Daugelio kitų vaistų, pradėjus juos vartoti, to nereikia daryti iki gyvenimo pabaigos. Kodėl kitaip yra statinų atveju?

– Deja, pradėjus vartoti statinus, tai reikia tęsti iki gyvenimo pabaigos. 

Čia ne infekcija, kai pacientas dvi savaites pavartoja antibiotikų, sunaikina bakterijas ir pasveiksta. Cholesterolio gamyba vyksta visą gyvenimą ir gana vienodai, tad, norint padaryti tam procesui įtaką, vartojami statinai. Kol juos vartojame, cholesterolis kraujyje yra mažas. Jei nustojame vartoti, cholesterolio, kaip ir prieš vartojimą, gaminama ir patenka į kraują tiek pat, kiek buvo. Vaistai veikia tol, kol juos vartojame. Per didelis mažo tankio cholesterolis – lėtinė liga, kurią gydant vaistus vartoti reikia visą gyvenimą.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Taigi, vaistais ir sveika gyvensena pagerinus cholesterolio rodiklius,  nutraukti vartoti statinų vis tiek negalima?

– Dažniausiai juos reikia vartoti nuolat, jei kalbame apie antrinės prevencijos pacientus (t. y. tuos, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių liga). Jei kalbame apie tuos, kurie dar neserga, būna, kad, iš esmės pakeitus gyvenimo būdą, mitybą, numetus svorio, susikoreguoja ir cholesterolio rodmenys. Todėl visada rekomenduoju šalia gydymo vaistais nepamiršti ir gyvensenos.

Blogasis ir gerasis cholesterolis

– Gal galėtumėte paaiškinti, kas yra blogasis cholesterolis.

– Paaiškinti keliais sakiniais būtų sudėtinga, nes yra visas mokslas apie cholesterolį. Tačiau žmonėms reikia žinoti, kad jie turi atkreipti dėmesį į mažo tankio, vadinamąjį blogąjį, cholesterolį, nes jis kalčiausias, kad kemšasi kraujagyslės ir įvyksta infarktas. Sumažinti jį ir yra gydymo tikslas.

Reikia atkreipti dėmesį ir į kitas cholesterolio dalis. Yra didelio tankio – gerasis cholesterolis, kuo jo daugiau, tuo daugiau dalelių įsijungia į blogojo cholesterolio naikinimą – transportuoja jį į kepenis, kur jis sunaikinamas.

Dar yra trigliceridų, kurie labiau susiję su gyvenimo būdu, – jų dažniausiai padidėja nutukusiems, sergantiems diabetu, žalingų įpročių turintiems pacientams. Tačiau trigliceridai lengviausiai pasiduoda mitybos ir gyvensenos korekcijai, jei pradedama sveikai maitintis, daugiau judėti ir numetama svorio.

– Kokia yra blogojo cholesterolio norma?

– Jei pacientas yra didelės ar labai didelės kardiovaskulinės rizikos, reikia, kad blogojo cholesterolio būtų mažiau kaip 1,4 mmol/l;  jei nėra daug rizikos veiksnių, turėtų būti mažiau kaip 3 mmol/l. Kuo daugiau rizikos veiksnių, kuo labiau sergantis pacientas, tuo cholesterolis turėtų būti mažesnis.

– Kas kiek laiko reikia tikrintis cholesterolį? Ar tai greitai kintantis rodiklis?

– Ne, cholesterolis labai greitai nekinta, jei iš esmės nesikeičia gyvenimo situacija, drastiškai nepakeičiame mitybos, nepriaugame svorio, nesikeičia streso lygis, nors tai taip pat šiek tiek daro įtaką cholesteroliui. Jei norime įvertinti vaistų ar mitybos efektyvumą bandant mažinti cholesterolį, galima kartoti tyrimą kas kelis mėnesius.

Injekcija – dukart per metus

– Gal pastaruoju metu vyko kokių tyrimų dėl statinų efektyvumo ir jų netoleravimo?

– Su šimtais tūkstančių pacientų atlikta labai daug klinikinių tyrimų tiek dėl statinų efektyvumo, kuris neabejotinai įrodytas, tiek ir dėl jų saugumo, kuris irgi neabejotinai įrodytas. Tad naujų tyrimų atlikti neplanuojama.

Tačiau vis atliekamos metaanalizės: sujungus atliktų tyrimų duomenis ieškoma atsakymų į vieną ar kitą klausimą – dėl kepenų ar raumenų pažaidos, cukrinio diabeto, Alzheimerio ligos ir demencijos. 

Atsiranda naujų įrodymų, bet jie yra būtent apie statinų saugumą: šalutinių poveikių nėra daugiau nei placebo grupėje, o demencijos ir Alzheimerio atvejų nustatoma mažiau būtent vartojantiems statinus.

– Kaip gydoma ši nedidelė dalis žmonių, kuriems pasireiškia šalutinis poveikis? Ar statinus galima pakeisti kitu vaistu?

– Yra šiek tiek alternatyvų. Yra kita vaistų klasė – ezetimibas, bet jų efektyvumas mažesnis nei statinų. Tačiau negalintiems toleruoti statinų kaip alternatyvą galima skirti juos. Svarbu, kad siekiant didesnio efektyvumo galima derinti statinus ir ezetimibus, o pastaruoju metu šių vaistų yra ir vienoje tabletėje.

Yra ir kita vaistų klasė – PCSK 9 inhibitoriai ar inklisiranas. Jie veikia panašiai kaip biologinė terapija. Vieni PCSK 9 inhibitoriai leidžiami tik dukart per metus į pilvo poodį, kiti – dukart per mėnesį ir taip mažinama blogojo cholesterolio. Šių vaistų yra Lietuvoje, galima nusipirkti, bet kol kas jie labai brangūs, metams kainuoja tūkstančius eurų. Kai kuriose šalyse jie jau kompensuojami, Lietuvoje, deja, dar ne.

– Vadinasi, alternatyva statinams yra.

– Alternatyvų galima ieškoti, bet pirmiausia reikia vertinti, koks yra pradinis cholesterolis ir kiek jį reikia sumažinti. Kartais gali užtekti tik pakoreguoti gyvenimo būdą. Sveika gyvensena svarbi tiek vartojant statinus, tiek ir jų nevartojant.

Tačiau, kaip minėjau, sveika mityba, gyvenimo būdu labiau galime sumažinti kitą cholesterolio dalį – trigliceridus, o blogąjį cholesterolį – apie 20–30 proc. (žinoma, kiekvienas organizmas kiek skirtingai į tai reaguoja). Tačiau kai pacientas jau didelės kardiovaskulinės rizikos, dažniausiai blogąjį cholesterolį reikia sumažinti 50 proc. ir daugiau, vadinasi, vien pakeitę mitybą to nepasieksime.

Tada reikia skirti medikamentų, ir statinai yra pagrindiniai. Tačiau būna, kad ir juos vartojant nepasiekiama reikiamo cholesterolio rodiklio. Tada skiriami kombinuoti preparatai, „du viename“ – statinas ir ezetimibas, jei nepadeda, gydoma PCSK 9 inhibitoriumi. Tai vadiname antilipidiniu gydymu, į kurį įtrauktas ne tik statinų vartojimas. Žinoma, bet kuriuo atveju kartu su medikamentų vartojimu turi vykti ir mitybos, gyvenimo būdo pokyčių.

– Vengdami pradėti vartoti statinus, kai kurie žmonės žada, kad sveikai maitinsis, mankštinsis. Iki kokių blogojo cholesterolio rodiklių jį galima sumažinti natūraliomis priemonėmis, sveika gyvensena?

– Natūraliomis, sveikos gyvensenos priemonėmis cholesterolį galima reguliuoti tik esant pirminei prevencijai, kol dar neįvykę jokių kardiovaskulinių įvykių, o tik norime nuo to apsisaugoti. Tai įmanoma tik mažos kardiovaskulinės rizikos pacientams, o tokių Lietuvoje praktiškai beveik nėra, mūsų šalis priskirta didelės kardiovaskulinės rizikos šalims. Jei pacientas vyresnio amžiaus, aukštas kraujospūdis, turi antsvorio, rūko, vien pakoreguoti gyvenseną tikrai neužteks – reikės ir gydymo vaistais.

Labai priklauso ir nuo to, koks pradinis mažo tankio cholesterolio rodiklis. Jei jis labai nedidelis, galbūt tikrai užteks sureguliuoti mitybą, tačiau jei didelis, o žmogus turi daug rizikos veiksnių, be mitybos koregavimo, turi vartoti ir vaistus, kurie blogąjį cholesterolį sumažins iki reikiamo dydžio.

– Pažįstu nenutukusių, besimankštinančių, sveikai besimaitinančių, neturinčių blogų įpročių žmonių, kurių cholesterolis vis tiek aukštas. Kas tai lemia?

– Apie 20 proc. cholesterolio gauname su maistu, tad tinkamai maitindamiesi galime daryti įtaką jo kiekiui. Vis dėlto apie 80 proc. cholesterolio organizmas gamina nepriklausomai nuo to, kaip maitinamės. Jei žmogus ir sveikai maitinasi, ir sportuoja, ir sveikai gyvena, o cholesterolis vis tiek aukštas, tikėtina, tai nulemta genetiškai. Yra net atskira cholesterolio sutrikimo grupė – šeiminė dislipidemija. Tokiu atveju neišvengiamai reikalingi cholesterolį mažinantys vaistai.

Klausyk gydytojo, o ne gūglo

– Kokios tendencijos: daugėja ar mažėja Lietuvoje pacientų, kurių blogasis cholesterolis per didelis?

– Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje dvigubai didesnis nei vidutiniškai Europoje. Pagal mirštamumą nuo šių ligų Lietuva priskirta prie labai didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Kaip minėjau, tai lemia ir gyvensena, bet daug nulemta ir genetikos. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa (šiai grupei priklauso 40–60 metų tiek vyrai, tiek moterys) rodo, kad cholesterolis padidėjęs  apie 90 proc. joje dalyvaujančių žmonių. Tai labai didelis procentas.

Dabar situacija, palyginti su buvusia prieš dešimtmetį, žymiai geresnė, nes statinai yra kompensuojami, pacientai juos labiau vartoja. Be to, gydytojai nebebijo jų skirti, nes tyrimai įrodė, kad, norint išsaugoti pacientų gyvybę, ši vaistų grupė kai kuriais atvejais yra privaloma. Manau, ir pacientai tampa sąmoningesni, mažiau klauso sąmokslo teorijų, supranta, kad, norėdami gyventi ilgiau, nepatirti infarkto, turi vartoti šiuos vaistus.

– Tačiau internete tiek daug visokios informacijos apie ligas ir jų gydymą... Kaip ją atsirinkti?

– Kalbant apie mediciną, ligas, vaistus, visada galima pasitarti su specialistais, šeimos gydytojais. Jie puikiai tai išmano, o nebaigusiam medicinos mokslų žmogui atsirinkti, kur mitai, kur tiesa, praktiškai neįmanoma. Jei neaiškūs medicininiai klausimai, neieškokite gūgle, nesigydykite pagal patarimus jutube, o kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

– Ar, jūsų vertinimu, Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio visuomenei šviesti apie sveikatą, kad žmonės netikėtų mitais? Pamenu, kai kas stebėjosi, kad jūs, profesorė, ėjote į TV laidą „Klauskite daktaro“ ir paprasta kalba aiškinote apie ligas, jų prevenciją, gydymą.

– Suprantu, kad gydytojai labai apkrauti darbu, ne visada randa tiek laiko paaiškinti pacientams, kiek reikėtų. Tačiau kartais užtenka paprastai  paaiškinti situaciją ir žmogus supranta. Buvo ne vienas atvejis, kai pacientai atėjo kategoriškai nusiteikę nevartoti vienokių ar kitokių vaistų, ir ne todėl, kad nenori, o todėl, kad nežino, kokia to nauda. Paaiškinus jie išėjo jau kitos nuomonės, suprasdami, kad kartais vaistus vartoti reikia, jei nori ilgiau gyventi ir būti sveikesnis. Tačiau ir patys žmonės turi klausti gydytojo, kas jiems neaišku. Kai neklausia, atrodo, kad jiems viskas aišku.

Ilgaamžiškumo paslaptys

– Koks jūsų pačios cholesterolis? Ar kada turėjote dėl jo sveikatos bėdų?

– Mano blogasis cholesterolis yra padidėjęs, kaip ir daugumos lietuvių, bet labai nedaug. Kadangi jis dar neperžengia leidžiamos normos ribų, be to, neturiu jokių kitų rizikos veiksnių, man gydymo nereikia.

– Ką darote, kad esate sveika ir tokia jaunatviška? Beje, jūsų darbe tiek daug streso, o minėjote, kad ir jis turi įtakos cholesteroliui. Kaip kovojate su stresu?

– Negalima sakyti: venkite streso, nes jis neišvengiamas, jo yra visur. Tačiau labai svarbus požiūris į jį: jei požiūris pozityvus, tada ir reakcija į stresą kitokia.

Man labai padeda pozityvus požiūris. Reikia išmokti atsipalaiduoti, mėgautis gyvenimu, kiekviena jo minute, nes tai raktas ir į ilgaamžiškumą, ir į sveikatą.

Be to, gyvenu labai sveikai, nerūkau, neturiu antsvorio, tikrai žiūriu, ką valgau, esu fiziškai aktyvi, sportuoju. Tačiau, kalbant apie sportą, labai svarbu, kad judesys teiktų malonumą, tad reikėtų susirasti sau labai mielą veiklą. Pavyzdžiui, aš šoku, ir tai man didžiulis malonumas.

Vieni iš pagrindinių ilgaamžiškumą lemiančių faktorių yra pozityvus mąstymas, judėjimas, sveika mityba, bet tam įtakos turi ir priklausymas kažkokiai bendruomenei, bendri tikslai, bendri užsiėmimai. Įrodyta, kad vienišumas, socialinė atskirtis didina tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. Labai svarbu turėti gyvenimo tikslą, kiekvieną rytą atsikelti žinant, dėl ko tą dieną gyvensi, svarbu būti kažkam reikalingam. Daug su sąmone susijusių dalykų padeda gyventi ilgiau ir sveikiau.

Žinoma, reikia neužmiršti ir paprastų kasdienių sveikos gyvensenos įpročių. Niekada nevėlu imtis pokyčių: jei iki šiol gyvenau blogai, nuo šiandien galima pradėti tai keisti.