- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vadinamųjų perteklinių mirčių skaičiui mušant rekordus, Seimo socialdemokratai teigia, kad tokią situaciją lėmė Vyriausybės sprendimai riboti prieigą prie gydymo paslaugų. Jie taip pat įspėja, kad situacija tik blogės, jeigu valdantieji neatsisakys planų mažinti gydymo įstaigų ir lovų jose skaičių.
Anot ekspertų, pandemijos metu daug žmonių miršta ir dėl to, kad negauna gydymo sirgdami kitomis ligomis, ne COVID-19. „Dauguma medikų – vakcinuoti, todėl sunku suprasti, kodėl reikėjo riboti žmonių prieigą prie gydymo paslaugų, kodėl norint patekti pas gydytoją reikia laukti mėnesį ar kelis. Siūlėme sumažinti COVID-19 sergančių ligonių koncentraciją didžiųjų miestų ligoninėse ir užtikrinti, kad kraujotakos bei kitų neinfekcinių ligų gydymas nestotų ir nesutriktų. Bet mūsų balsas pasiklydo tyruose. Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų“, – sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Anot statistikos, dabar per savaitę miršta 300 žmonių daugiau nei 2019 m.
Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų.
Socialdemokratų Seimo frakcijos nariai ne kartą viešino Sveikatos apsaugos ministerijos užmojus pandemijos įkarštyje naikinti gydymo įstaigas, mažinti lovų jose skaičių.
„Centrinė valdžia su savivaldybėmis šnekasi ne apie tai, kaip gyventojams suteikti daugiau gydymo paslaugų, o apie lėšų įsisavinimą sveikatos įstaigų pertvarkai, „optimizavimui“, skaičiaus mažinimui. Visa tai vyksta kaip tik tuo metu, kai Lietuvos žmonėms mirtinai trūksta medikų pagalbos“, – pabrėžia J. Sabatauskas.
Daugumoje Europos valstybių (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje) fiksuojami mirčių skaičiai neviršija 2019 m. rodiklių, tuo metu Lietuvoje mirtingumas auga, o nuo rugsėjo šis augimas spartėja.
„Krizės akivaizdoje Baltijos regiono sveikatos lyderės siekė išlaikyti ar net didinti gyventojams teikiamų sveikatos paslaugų apimtis. Suomijoje net sunkiausiu – 2020 m. pavasario – laikotarpiu jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas. Tuo metu Lietuva visą laiką ribojo su COVID-19 nesusijusių sveikatos paslaugų teikimą. Maža to, 2021 m. vasarą nesukurtas reikiamas stacionarinių pajėgumų rezervas, todėl, sergamumui COVID-19 augant, planinės hospitalizacijos jau atšaukiamos ir šį rudenį. Kodėl 2021 m. vasarą nebuvo galima užtektinai padidinti reanimacinių sveikatos įstaigų padalinių pajėgumų?“ – stebisi J. Sabatauskas.
„Nuo šių metų pradžios Lietuva dėl pandemijos prarado jau beveik 6000 gyvybių. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija, užuot visas pastangas skyrusi kovai su COVID-19, toliau mažins galimybių gydytis, toliau kovos su rajonų ligoninėmis, tikėtina, kad iki Naujųjų metų virusas ir kitos ligos nusineš dar mažiausiai 4 tūkstančius gyvybių“, – prognozuoja socialdemokratas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...