Pasak Vilniaus universiteto docento, vaikų gastroenterologo Vaidoto Urbono, už Helicobacter pylori bakterijos atradimą 2005 metais buvo suteikta Nobelio premija ir vien šis faktas rodo, kokios tai svarbos problema. Ši bakterija gali sukelti skrandžio uždegimą, opaligę, vėžį, taip pat dvylikapirštės žarnos ligas.

Helicobacter pylori bakterijai išnaikinti skiriami net du antibiotikai ir rūgštingumą mažinančių vaistų. Gydymas trunka keturiolika dienų.

„Tai agresyvus gydymas, todėl labai svarbu nustatyti, kokiems antibiotikams ši bakterija jautri“, - pabrėžė gydytojas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninė - vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kurios laboratorijoje auginama ši bakterija. Laboratorinės medicinos gydytojos Jūratės Kirslienės taikoma Helicobacter pylori išauginimo metodika leidžia paskirti efektyviausią ir mažiausiai žalojantį gydymą.

Kaip tarptautinių ekspertų diskusijoje Vilniuje pabrėžė doc. V. Urbonas, prasideda kita Helicobacter pylori bakterijos tyrinėjimo era: keliamos hipotezės, kad ji nėra visada priešiška žmogaus organizmui. Atrasta ne taip seniai iš tikrųjų ji gyvuoja jau tūkstančius metų, todėl mokslininkai ieško įrodymų, pagrindžiančių apsauginę jos reikšmę.

Vaidotas Urbonas/Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Moksliniai bandymai laboratorijose įrodė, kad mažų peliukų skrandyje gyvenanti bakterija labai teigiamai veikia jų imuninę sistemą. Tačiau tiriant ją suaugusių pelių organizme, jokio akivaizdaus poveikio imuninei sistemai nestebima. Daroma išvada, kad vaikystėje minėta bakterija „treniruoja“ imuninę sistemą, o paskui didelės reikšmės nebeturi.

Yra įrodymų, kad vaikai ir suaugusieji, kurių organizme nustatoma ši bakterija, rečiau serga maisto, kvėpavimo, odos alerginėmis ligomis, taip pat imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, Krono liga, opiniu kolitu.

„Vaikystėje rekomenduojama jos nenaikinti, jei bakterija vaikui buvo rasta atsitiktinai, ir jis neturi jokių nusiskundimų“, - atkreipė dėmesį doc. V. Urbonas. Iki 20 metų galima neskirti vaistų Helicobacter pylori bakterijai šalinti, jei per tą laiką nepasireiškia simptomų, o šeimoje nebuvo sergančiųjų skrandžio onkologine liga.

Helicobacter pylori bakteriją savo organizme nešioja 80 proc. vyresnio amžiaus gyventojų, iš jų opalige suserga tik 1-5 proc. Daugelis gyvena, net nežinodami, kad ją turi, todėl mokslininkai daro išvadą, kad tais atvejais, kai žmogus neturi jokių nusiskundimų, bakterijos naikinti nereikia.

Kadangi mokslinių duomenų šiems pastebėjimams įrodyti trūksta, ekspertų grupė kvietė mokslininkus įsitraukti į bendrus mokslinius tyrimus Europos šalyse, kurie leistų rasti patikimą atsakymą, kada būtina gydyti nuo Helicobacter pylori bakterijos, o kada ji gali būti naudinga organizmui.

Ekspertų grupė, tirianti šios bakterijos sukeltas ligas ir rengianti rekomendacijas Europos gydytojams, kaip tas ligas diagnozuoti ir gydyti, kiek laiko ir kokius medikamentus skirti, kasmet susirenka vienoje iš šalių aptarti aktualiausias problemas ir sutarti dėl bendrų mokslinių tyrimų krypčių bei projektų.