„Šiuolaikinėje priklausomybių supratimo ir gydymo praktikoje glaudžiai susipina dvi reikšmingos kryptys – orientacija į abstinenciją ir žalos mažinimu paremta filosofija. Nors abstinencija labai ilgai buvo laikoma pagrindiniu priklausomybių gydymo tikslu, XX a. pabaigoje, reaguojant į ŽIV / AIDS krizę, opioidų perdozavimo bangas ir didėjančius sveikatos netolygumus tarp socialiai pažeidžiamų grupių, išryškėjo žalos mažinimo strategijos. Šis požiūris, pripažįstantis priklausomybę kaip sudėtingą biopsichosocialinį reiškinį, siekia ne tiek visiškai nutraukti medžiagos vartojimą, kiek sumažinti jo keliamą žalą žmogui ir visuomenei, kartu užtikrinant prieinamą, etišką ir kontekstui jautrią pagalbą“, – atkreipė dėmesį konferenciją „Priklausomybės valdymas per žalos mažinimo metodus: klinikiniai, įrodymais grįsti sprendimai specialistams“ surengusios LSMU Sveikatos psichologijos katedros ir Neuromokslų instituto atstovai, skatindami tarpdisciplininį dialogą tarp klinikinių praktikų, mokslininkų, politikos formuotojų ir paslaugų vartotojų, ragindami stiprinti bendradarbiavimą, grįstą įrodymais ir etiškomis praktikomis.

Anot ekspertų, žalos mažinimo paradigmos svarba ypač išryškėja kalbant apie elgesio priklausomybes: tokias kaip lošimo sutrikimas, interneto ar išmaniųjų technologijų naudojimo problemos, kompulsyvus pirkimas ar net maisto vartojimo kontrolės sunkumai.

Patirtis: D. Jokūbonis kalbėjo apie žalos mažinimo metodų veiksmingumą. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

„Žalos mažinimo taikymas elgesio priklausomybių valdyme skatina ne patologizuoti žmogaus poreikius, bet kurti aplinką, kurioje jis gali kontroliuoti, reguliuoti ir reflektuoti savo elgesį, neprarasdamas orumo ar prieigos prie pagalbos. Tai svarbi alternatyva ir abstinencijos siekiančių gydymo programų praplėtimas, ypač tiems žmonėms, kuriems visiškas susilaikymas iškart neįmanomas arba nebūtinai būtinas kaip pirmasis žingsnis pagalbos kelyje“, – teigė konferencijos rengėjai, pakvietę paanalizuoti šiuolaikinės žalos mažinimo sampratą, susipažinti su naujausiais moksliniais įrodymais, panagrinėti praktines taikymo galimybes įvairiuose kontekstuose – nuo žemo slenksčio paslaugų iki integruotų gydymo modelių.

Konferencijoje aptartas santykis tarp žalos mažinimo ir abstinencijos orientuotų strategijų, išryškinant galimą jų dermę ir sinergiją. Pristatytas ir kritiškai analizuotas žalos mažinimo metodų taikymas gydant priklausomybes.

Tikslas – sumažinti medicininius, socialinius ir psichologinius priklausomybės padarinius, skatinti pacientų savarankiškumą.

Skaitydamas pranešimą „Žalos mažinimas: (asmeninės) gydytojo psichiatro refleksijos“ gydytojas psichiatras Darius Jokūbonis (LSMU Psichiatrijos klinika) pastebėjo, kad, nepaisant didelio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, sutrikimo paplitimo greta kitų psichikos sutrikimų, psichiatrai dažnai gauna ribotą išsilavinimą apie praktines strategijas, skirtas padariniams, susijusiems su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, sumažinti.

Tikslas – sumažinti medicininius, socialinius ir psichologinius priklausomybės padarinius, skatinti pacientų savarankiškumą.

Pateikta pavyzdžių, kad priklausomybė gali būti suvaldyta ir net virsti į lyderystę. Vienas tokių atvejų – Antono Basenkos, kuris psichoaktyviąsias medžiagas pradėjo vartoti būdamas keturiolikos. Per kelerius metus jis išgyveno šešis perdozavimus, kol tapo vienu pirmųjų opioidų agoistų farmakoterapijos pacientų Ukrainoje. Nuo tada jis pasisako už žalos mažinimo paslaugų teikimą ir dabar yra Ukrainos narkotikų vartotojų tinklo pirmininkas ir Europos AIDS gydymo grupės programų vadovas.

D. Jokūbonis pasidalijo statistika, kad opioidų perdozavimas nulemia du trečdalius visų mirčių, tiesiogiai susijusių su nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. 2022 m. nustatyta beveik 108 tūkst. tokių mirčių. Iš jų didžioji dalis (beveik 74 tūkst.) – dėl sintetinių opioidų (dažniausiai dėl fentanilio).