Jėgos treniruotės gali pagerinti vyresnių žmonių raumenų ir smegenų funkcijas

  • Teksto dydis:

Mokslininkai teigia, kad jau nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio prasideda degeneraciniai žmogaus organizmo pokyčiai – mažėja raumenų masė, fizinis pajėgumas ir vystosi kognityvinių funkcijų – dėmesio, atminties, informacijos apdorojimo greičio ir kt. sutrikimai. Su senėjimu susiję smegenų pokyčiai laikomi neurologinių pakitimų (pvz., lengvo pažintinių funkcijų sutrikimo ar senatvinės silpnaprotystės, dar kitaip vadinamos demencija) vystymosi rizikos veiksniais, todėl daugelis vyresnio amžiaus žmonių nerimauja dėl atminties ir mąstymo gebėjimų. Suprantama, kad vyresnio amžiaus žmogui mokytis naujų dalykų reikia daugiau laiko nei anksčiau, kartais pamiršta sumokėti sąskaitą. Dažniausiai tai yra lengvo užmaršumo požymiai, o ne rimtos atminties problemos. Tačiau kai kurie požymiai, tokie kaip lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas, atsiranda daug metų iki senatvinės silpnaprotystės ir didina demencijos progresavimo riziką nuo penkių iki dešimties kartų.

Lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) yra ikiklinikinė būklė, kai pažintiniai gebėjimai blogėja greičiau, nei galima būtų tikėtis, vykstant normaliam kognityviniam senėjimui. Perėjimą iš normalaus kognityvinio senėjimo į lengvą kognityvinį sutrikimą ar demenciją ne visada galima nustatyti. Kognityvinio senėjimo etiologijos tyrimai atskleidė ryšius tarp uždegimo procesų ir lengvo kognityvinio sutrikimo ar demencijos išsivystymo vyresniame amžiuje. Nustatyta, kad kognityvinių gebėjimų blogėjimas su amžiumi ir galvos smegenų struktūriniai ir neurocheminiai pokyčiai yra labai susiję su padidėjusiu prouždegiminių citokinų interleukinų, tokių kaip interleukinas 6 (IL-6), kiekiu serume, kurie sukelia fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių blogėjimą dėl sisteminio uždegimo, kuris, tikėtina, ir sukelia neurodegeneraciją. Taigi, vyresnio amžiaus asmenims ar asmenims, sergantiems LKS, kurie kenčia nuo smarkaus sisteminio uždegimo, pasireiškiančio dideliu IL-6 kiekiu serume, padidėjęs IL-6 kiekis smegenų audiniuose taip pat sukelia vadinamąjį neurouždegimą. Mokslininkai teigia, kad, mažinant neurouždegimą, laikui bėgant pažintiniai gebėjimai turėtų atsikurti ar pereiti iš LKS į normalų pažintinių funkcijų senėjimą, kai suintensyvėjęs sisteminis / neurouždegimas turėtų būti susijęs su LKS ir demencijos vystymusi.

Kol kas farmakologinių priemonių nepakanka minėtam su amžiumi susijusiam pažinimo funkcijų sutrikimui gydyti, todėl lygiagrečiai ieškoma alternatyvių metodų siekiant gerinti vyresnio amžiaus žmonių kognityvines funkcijas, mažinti demencijos riziką ir padidinti sveiko bei kokybiško gyvenimo trukmę. Per pastaruosius du dešimtmečius tyrėjai intensyviau tiria fizinį aktyvumą kaip nefarmakologinę intervencijos priemonę, kuri gali apsaugoti nuo kognityvinių gebėjimų ir organizmo funkcijų blogėjimo. Vyresnių žmonių raumenų masės ir jėgos sumažėjimas siejamas su pažintinių funkcijų sumažėjimu. Tokia griaučių raumenų ir galvos smegenų sąveika rodo, kad fizinis krūvis gali būti labai naudinga strategija ne tik fiziniam pajėgumui, bet ir pažintinėms funkcijoms didinti. Jau yra mokslu grįstų įrodymų, kad aerobinis krūvis gali teigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, pažintines funkcijas. Tačiau tik jėgos treniruotės gali apsaugoti nuo mažėjančios raumenų masės ir jėgos, kas žymiai blogina kasdienio gyvenimo veiklą (pvz., vaikščiojimą, lipimą laiptais ir pan.). Vertinant fizinio aktyvumo naudą vyresnio amžiaus žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, trūksta holistinio požiūrio. Pavyzdžiui, dauguma tyrimų vertina fizinio krūvio poveikį atskiroms smegenų ar nervų ir raumenų sistemoms. Atskirai tiriamos biocheminės ir funkcinės savybės, nors tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia daugiau nei vieną sistemą. Todėl dar mažai žinoma, kaip smegenys reaguoja į fizinį krūvį ir kokiais mechanizmais grindžiamas teigiamas fizinio krūvio poveikis neuroplastiškumui, neurogenezei ir kognityvinėms funkcijoms.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkų grupė atliko tyrimą „Jėgos treniruotės kaip priemonė pagerinti raumenų ir smegenų sveikatą asmenims turintiems lengvą pažinimo sutrikimą“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba. Todėl raumenų darbui ir kognityvinių funkcijų sąsajoms vertinti buvo galima panaudoti naujausius tyrimo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tyrimą ir galvos smegenų metabolitų protonų magnetinio rezonanso spektroskopiją; buvo galima ištirti galvos smegenų neurotropinio faktoriaus (BDNF), IL-6, kinurenino ir irizino kaip galimų galvos smegenų neuroplastiškumo ir pažintinių gebėjimų mediatorių kiekius serume. Tik trys mėnesiai jėgos treniruočių pagerino vyresnio amžiaus asmenų fizinę formą, nuotaiką ir motyvaciją. Pagerėjo ne tik atmintis ir fizinis pajėgumas, padidėjo neurotrofinio smegenų faktoriaus (BDNF) išskyrimas, kuris rodo suaktyvėjusią neurogenezę, t.y. naujų neuronų ir naujų jungčių tarp neuronų gamybą, sumažėjo kraujo uždegimo rodiklių (interliaukinų) kiekis, padidėjo su atmintimi susijusios smegenų struktūros hipokampo tūris. Didesnis treniruočių efektas pastebėtas asmenims, kuriems prieš treniruočių ciklą buvo nustatyti lengvi kognityviniai sutrikimai.

Vertinant motorines funkcijas nustatėme, kad asmenys su LKS reikšmingai pagerino savo fizinę būklę ir srityse, kurios nebuvo lavinamos jėgos treniruočių metu. Pavyzdžiui, plaštakos suspaudimo jėga padidėjo 8,5 proc., aerobinė ištvermė pagerėjo 5,4 proc., smulkioji motorika pagerėjo 6,5 proc., kai sveikiems asmenims šie parametrai po dvylikos savaičių jėgos treniruočių reikšmingai nepakito. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad jėgos pratimai gali pagerinti kognityvines funkcijas. Daugiau nei pusei asmenų po jėgos treniruočių ciklo lengvas kognityvinis sutrikimas pakartotinai nebuvo nustatytas, o likusiems asmenims stebėtas pagerėjimas, nors ir ne toks ryškus. Tiek sveiki, tiek LKS turintys senjorai teigiamai įvertino jėgos treniruočių poveikį ne tik motorinėms ir pažintinėms funkcijoms, bet ir gyvenimo kokybei, nuotaikai, depresijos mažinimui.

Žvelgiant iš sveikatos sistemos perspektyvos, individualių sveikatos žymenų ir biožymenų, rodančių mankštos pratimų poveikį, nustatymas labai padėtų medikams pritaikyti fizines treniruotes individualiems asmenims. Pavyzdžiui, iš kraujo ir fizinių tyrimų gauta informacija, taikant raumenų ir galvos smegenų tarpusavio sąveikos modelį, galėtų būti panaudota klinikinėje praktikoje siekiant informuoti ir perspėti vyresnio amžiaus asmenis apie nesveiką gyvenimo būdą ir riziką pagreitinti kognityvinio senėjimo procesą vėlesniame gyvenime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių