Kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro dermatologė Edita Naruševičiūtė-Skripkienė:

- Tai, ką žmonės vadina alergija muilui, mes vadiname kontaktiniu dermatitu, sukeltu muilo. Jis gali atsirasti tiek dėl sudedamųjų medžiagų dirginimo (iritacijos), tiek dėl alergijos muilo sudedamosioms dalims. Labiausiai odą dirgina vanduo ir plaunanti bei ją išsausinanti medžiaga - natrio lauril sulfatas. Dažniausi alergenai yra konservantai metilizotiazolinonai. Daugeliu atvejų būna tiesiog iritacinis kontaktinis dermatitas, nes jei iš tiesų yra alergija kuriai nors sudedamajai muilo daliai, dažnai žmogus bus alergiškas ir šampūnui ar dušo geliui, kurių sudėtis labai panaši į muilų. Esant alergijai, bėrimai dažniausiai bus išplitę. Kai kalbame apie tikrą alergiją ir jos atsiradimo priežastis, yra svarbūs šie aspektai – alergeno koncentracija produkte ir odos plotas, kurį alergeną turinčiu produktu veikiame. Pažymėtina, jog jautresni yra asmenys jau sergantys kitomis odos ligomis, nes būna pažeistas jų odos apsauginis barjerinis sluoksnis.

Apsisaugoti sudėtinga

Apsisaugoti nuo alergijos yra labai sudėtinga, nes žmogus gali tapti alergiškas bet kam esančiam aplinkoje. Specialistai, remdamiesi moksliniais duomenimis, žino, kam labiausiai žmonės įsijautrina, pagal tai sudaromi alergenų ruošiniai tyrimams ir pagal jų rekomendacijas galima išvengti sąlyčio su tam tikrais alergenais. Žmogui, neturinčiam specialių alergologinių žinių, manau, reiktų vadovautis saikingumo principu – cheminių medžiagų turinčius produktus (skalbiklius, minkštiklius, kosmetiką ir t.t.) vartoti tik tiek, kiek reikia. Dirbant su cheminėmis medžiagomis, skalbiant, valant namus, reikia saugoti odą, mūvėti darbui pritaikytas apsaugines pirštines.

Pati alergija yra įgyjama, tam reikia laiko, žmogus netampa alergiškas po pirmo kontakto su įtariama medžiaga. Taip pat didesnis odos jautrumas gali būti dėl paveldėto odos apsauginio barjero defekto, pavyzdžiui, sergant atopiniu dermatitu.

Alergiškų žmonių daugėja

Vis daugiau sukuriama naujų cheminių medžiagų, kurių saugumas paaiškėja ne iš karto, todėl kartu daugėja alergiškų cheminėms medžiagoms žmonių. Kartais pasitaiko, kad leidžiama koncentracija yra per didelė ir žmonės tepdami didelius odos plotus įsijautrina – tokią situaciją mes turime, pavyzdžiui, su konservantais metilizotiazolinonais.

Rekomendacijos

Alergiškam žmogui rekomenduojama naudoti muilus su švelniais surfaktantais, kurie nepažiedžia odos apsauginio barjero ir nepakeičia odos rūgščiųjų šarmų pusiausvyros (PH) – tai yra neturinčius natrio laurilsulfato, o rūgščiųjų šarmų pusiausvyra turi atitikti natūralų odos PH - 5,5. Tai yra bazinės rekomendacijos net sveiką odą turintiems žmonėms. Jei žmogus įtaria, kad jam netinka konkrečiai muilas, dermatologai arba alergologai gali atlikti tyrimus ir nustatyti kokiai medžiagai yra jautrus žmogus, tuomet pacientas gali pasirinkti bet kokio gamintojo muilą atitinkantį anksčiau jau minėtus kriterijus, kuris neturi medžiagos, kuriai jis yra alergiškas.