Garsių pasaulio mokslininkų, susirinkusių Kaune, diskusijos apie kamieninių ląstelių panaudojimą gydymui persikėlė į platesnius vandenis. Vadinasi, ši sritis skinasi kelią į gyvenimą.

Kai kas jau įrodyta

Kamieninių ląstelių technologijos yra viena iš greičiausiai plėtojamų inovatyvios medicinos technologijų krypčių.

Tyrimus skatina lūkesčiai atrasti veiksmingą lėtinių degeneracinių ligų gydymą. Panaudojant kamienines ląsteles atliekami ikiklinikiniai tyrimai. Ieškoma galimybių gydyti cukrinį diabetą, neurodegeneracines ligas, insultą, širdies nepakankamumą, sąnarių kremzlių pažeidimus, kepenų cirozę ir kitas.

Antra vertus, klinikiniais tyrimais jau pagrįsta ir įrodyta kai kurių kamieninių ląstelių persodinimo klinikinė nauda, gydant kaulų čiulpų piktybinius navikus, tokius kaip leukemija. Šios srities mokslinių tyrimų ateitis yra daug žadanti.

Mokslui kamieninių ląstelių tyrimai svarbūs ir pažinimo prasme, nes gaunama naujos informacijos apie ląstelių diferenciacijos reguliavimo mechanizmus.

Reikia kompleksinių sprendimų

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šias problemas analizavo Kaune surengtoje konferencijoje.

Joje daugiausia dėmesio buvo skirta žmogaus kamieninių ląstelių tyrimams, terapinio pritaikymo galimybėms bei šios gydymo technologijos etiniams ir teisiniams aspektams visoje ES.
Žmogaus kamieninių ląstelių problematika, kaip pabrėžė LSMU prorektorė mokslui profesorė Vaiva Lesauskaitė, turi būti nagrinėjama kompleksiškai: moksliniai tyrimai, reali situacija naudojant šias ląsteles gydymui, teisinė tyrimų bazė.

"Kamieninės ląstelės – tai dar ne viskas", – atkreipė dėmesį vienas pagrindinių konferencijos pranešėjų ir vienas garsiausių  šios srities tyrėjų profesorius Colinas McGuckinas iš Prancūzijos, Liono ląstelių terapijos instituto. – Reikės ir audinių bankų, ir naujos chirurgijos, taip pat etikos ir geros gamybos praktikos."

Jis ir kiti garsūs pranešėjai pabrėžė galimybes, atsiradusias po to, kai subrendusias ląsteles pradėta paversti daugiagalėmis (pliuripotentinėmis).

Etika ir teisė

Atsivėrus gydymo kamieninėmis ląstelėmis perspektyvoms neabejotinai iškils visiškai nauji teisės ir etikos klausimai.

Pavyzdžiui, ar visi iš kamieninių ląstelių pagaminti produktai gali būti patentuojami, vadinasi, ar išradimams, kuriems naudojama žmogaus kūno medžiaga, gali būti taikomi intelektinės nuosavybės apsaugos mechanizmai.

Kitas klausimas: ar būtų etiška, jei produktas, į kurio sudėtį įeina žmogaus kūno medžiaga, taptų komercinių sandorių objektu ir ar tai nepažeistų įtvirtinto finansinės naudos draudimo principo, nurodančio, kad žmogaus kūnas ir jo dalys negali būti finansinės naudos šaltinis.

Ar bus etiška naudoti embriono kamienines ląsteles, kurias išgaunant žūva pats embrionas?

Alternatyvų – ne viena

Atsakant į etinius embriono kamienininių ląstelių tyrimų iššūkius, kaip embrionų kamieninių ląstelių alternatyva Europoje yra tiriamos fetalinės kamieninės ląstelės, gaunamos iš virkštelės kraujo ar epitelio.

Kita alternatyva – suaugusio organizmo autologinės kamieninės ląstelės ir indukuotos (daugiagalvės) pluripotentinės kamieninės ląstelės, gaunamos genetiškai modifikuojant somatines. Tačiau europinis konsensusas dėl vienos ar kitos kamieninių ląstelių rūšies panaudojimo etiškumo nėra susiformavęs.

Problema, ypač Rytų Europoje ir Azijoje, tampa ir gydymo kamieninėmis ląstelėmis komercializacija. Jau steigiamos privačios kamieninių ląstelių klinikos šalyse, kurių teisinė bazė nepakankamai reguliuoja šį gydymo metodą arba iš viso jo nereguliuoja, kartu nenustatydama ir pacientų saugumą užtikrinančių standartų.

ES teisės sistema žengia pirmuosius žingsnius sprendžiant šiuos ir kitus atsirandančius iššūkius.

Tai, kas nutylima

Gydymas kamieninėmis ląstelėmis tampa globalia industrija, vyksta vadinamasis gydymo kamieninėmis ląstelėmis turizmas – ES piliečiai gydymo ieško už ES ribų.

Deja, tokio gydymo rezultatai nėra sistemiškai analizuojami ir skelbiami, kaip ir neskelbiamos gydymo kamieninėmis ląstelėmis komplikacijos. Visuomenėje kyla objektyvios informacijos poreikis, kuris leistų pasirinkti saugius, moksliškai pagrįstus gydymo metodus.

Akivaizdu, kad kamieninių ląstelių tyrimų ir jų klinikinio panaudojimo klausimai yra įvairialypiai ir juos sprendžiant turi aktyviai dalyvauti tiek medicinos mokslo ir praktikos atstovai, tiek teisininkai, bioetikos specialistai ir tyrimų rezultatų nekantriai laukiantys pacientai.

Konferencija Kaune ir tapo tokių diskusijų auditorija. Juolab kad jose dalyvavo ir patirtimi dalijosi garsūs profesoriai Haroldas Ayetey iš Jungtinės Karalystės, Kembridžo universiteto, Maureenas Condicas iš JAV, Jutos, Emmanuelis Agius iš Maltos ir kiti.