Kokių taisyklių privalome laikytis, kad Lietuvos neištiktų Italijos likimas?

  • Teksto dydis:

Lietuvoje ir toliau auga koronaviruso grėsmė – šiuo metu šalyje patvirtinti 26 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Profesorius Vytautas Kasiulevičius mąsto racionaliai – jei Lietuva laikysis tam tikrų principų, didelė tikimybė, kad Italijos scenarijaus pavyks išvengti.

V. Kasiulevičius teigia, kad itin svarbu laikytis šešių svarbiausių taisyklių.

1) Absoliuti sienų ir oro erdvės kontrolė. Tik krovininio oro, jūrų ir sausumos transporto judėjimas iš šalies ir į šalies teritoriją.

2) Socialinė distancija – 2 metrai bei asmeninė higiena.

3) Jokių susibūrimų, kultūros, sporto ir mokymo veiklų, išskyrus ne daugiau kaip 10 žmonių darbo pasitarimus, užtikrinant bent 1 metro atstumą.

4) Per pastarąsias 2 savaites visi iš užsienio šalių grįžę 2 savaites lieka namuose. Bet koks kvėpavimo takų susirgimas šiuo laikotarpiu traktuojamas kaip COVID-19 ir nedelsiant tiriamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytus algoritmus. Didžiausia susirgimo tikimybė – pirmos 7 paros.

5) Medicinos darbuotojų apsauga – pirmaeilis prioritetas užtikrinant sveikatos apsaugos sistemos atsparumą COVID-19. Visi dirbantieji privalo turėti visas būtinas apsaugos priemones, įskaitant FFP2 ar FFP3 respiratorius, pirštines, veido apsaugą bei specialią aprangą. Visi su galimai infekuotais pacientais dirbantys medikai nepaisant jų simptomų privalo būti tiriami kas 7 dienas, atliekant PGR mėginį. Lietuvai šiuo metu papildomai reikia ne mažiau kaip 100 tūkst. individualios apsaugos komplektų, į kuriuos įeina jau anksčiau paminėtos priemonės, įskaitant ne žemesnės kaip FFP2 klasės (pageidautina FFP3) respiratorius.

6) Molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimų apimtis šalyje turi būti didesnė negu 500 tyrimų per dieną iki protrūkio pabaigos, prioritetą skiriant rizikos grupėms t.y. buvusiems užsienio valstybių teritorijose, jų šeimos nariams bei artimiems kontaktams. Visų karščiuojančių pacientų testavimas naudojant PGR metodą siekiant išaiškinti COVID-19 prioritetą teikiant asmenims virš 60 metų amžiaus, o taip pat 4 lėtinėms lėtinėmis ligomis sergantiems (Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, hipertenzija, koronarinė širdies liga, diabetas).

Pasak profesoriaus, tikėtina, kad laikantis šių išvardytų priemonių, oro temperatūrai pasiekus bent 15 laipsnių bei didėjant oro drėgmei, balandžio pirmomis dienomis susirgimų skaičius šalyje neviršys 500 pacientų, iš kurių ne daugiau kaip 45 bus gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Tai leis svarstyti tam tikrų ribojimų švelninimo galimybę siekiant sumažinti ekonomikos praradimus.

„Didžiausia infekcijos protrūkio bei blogesnio scenarijaus rizika šalyje susijusi su per pastarąsias 2 savaites iš užsienio grįžusių asmenų elgesiu per artimiausias 2 savaites. Būkite pilietiški ir viskas bus gerai. Kokia užduotis rengiantis COVID-19 rudens sezonui? Valstybė nedelsiant turi investuoti infekcinių ligų kontrolės, diagnostikos bei intensyvios terapijos pajėgumus ruošiantis naujam COVID-19 etapui“, – svarsto profesorius.

Lietuvoje iš viso jau patvirtintas 26 COVID-19 atvejis, visi jie – įvežtiniai.

Pirmoji pacientė jau pasveikusi ir išleista namo.

Tuo metu iš Pietų Afrikos Respublikos grįžusio paciento, kuriam infekcija nustatyta antradienio naktį, būklė sudėtinga, jis priklauso rizikos grupei, šiuo metu gydomas reanimacijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

E

E portretas
Kad neatsitiktu kaip italijoj visu pirma uzdaromos sienos .jokiu griztanciu is uzkrestu saliu .jeigu reiks ten paguldys pagydys .o dabar visus grazins o tie po parduotuves lakstyt prades virusa platint jiems juk policininko nepastatysi kad tas namie sedetu.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių