Liga, simptomais primenanti paprastą peršalimą: gali baigtis mirtimi

„Nuo 2011 m. vyravo, sakyčiau, ramybė, bet reikia nepamiršti, kad difterija – tai toks mikroorganizmas, kuriuo galima užsikrėsti ne tik nuo sergančio žmogaus, bet ir to, kuris nešioja ligą neturėdamas simptomų“, – aiškino D. Razmuvienė.

Pasak pašnekovės, žmonės, keliaudami po neramias šalis, kurios paveiktos ekonomine ar karine prasme, gali susirgti.

„Vienuolikoje Europos šalių fiksuojami susirgimo difterija atvejai. Sergančiųjų skaičius šiais metais dvigubai viršija vidutines kiekvienų metų normas“, – pastebėjo D. Razmuvienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvoje paskutinis difterijos atvejis fiksuotas 2011 m., tačiau epidemiologė įspėja, kad tai nereiškia, jog ligos neįvežė iš kitos šalies.

„Tai gali būti iš endeminės šalies, kur paplitęs sukėlėjas, ar net iš Europos šalies, kur, sakykime, daug atvykusių žmonių, kurie likę ten gyventi laiku nepasiskiepijo“, – tvirtino D. Razmuvienė.

Naujų atvejų Lietuvoje kol kas nefiksuota, tačiau 2008 m. fiksuoti du difterijos atvejai, vienu iš jų ligonis mirė.

Kas yra difterija?

Difterijos infekcija sudėtinga, nes bakterija turi savybę išskirti egzotoksiną, kitaip sakant nuodus.

„Žmogus, užsikrėtęs ta bakterija, suserga. Nuodai kartu su krauju išplinta po visą organizmą, didžiausi pažeidimai tenka širdies raumeniui, inkstams, nervų sistemai. Be abejonės, paveikiami ir kiti vidaus organai“, – konstatavo D. Razmuvienė.

Difterijos simptomai tikrai labai panašūs į kitas ligas.

Šiuo metų laiku, kai dažnai sergama peršalimo ligomis, kritiškai svarbu suprasti, kuomet tai eilinė sezoninė liga, o kada reiktų susirūpinti.

„Difterijos simptomai tikrai labai panašūs į kitas ligas. Temperatūra, skauda gerklę, sausas kosulys, patinsta limfmazgiai, žmogus jaučiasi prastai. Tik gydytojas, apžiūrėjęs ir įvertinęs paciento būklę, difteriją atskiria dėl susidarančių plėvių būtent kvėpavimo takuose“, – aiškino D. Razmuvienė.

Tokios plėvės susidaro ir ryklės lankuose, ir nosies gleivinėje, nosiaryklėje. Šios plėvės susidaro dėl po kūną pasklidusio egzotoksino.

„Tos plėvės, tokios pilkos apnašos, susidaro salelėmis, kurios susilieja. Jas nuimti nuo gleivinės praktiškai neįmanoma, o aplink esantys audiniai labai patinsta. Žmogui darosi sunku kvėpuoti, sunku ryti bet kokį maistą. Liga – difterija – ir pavadinta pagal susidarančias dėmes, nes graikiškai difta reiškia dėmė“, – tikino D. Razmuvienė.

Kaip apsisaugoti?

Vaikai skiepijami pagal profilaktinį skiepų kalendorių. Difterijos bakterija reikia skiepytis kas šešerius ar dešimt metų.

„Bet kokia imuninė sistema, vaiko ar suaugusiojo, tiesiog išblėsta. Todėl vaikų kalendorius toks ir yra. Profilaktiškai iki dvejų metų gauna keturis skiepus, po to šešerių ar septynerių metų, vėliau penkiolikos, šešiolikos metų“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Suaugęs žmogus turi galimybę skiepytis nemokamai, valstybė suteikia galimybę gauti skiepus kas penkerius ar dešimt metų.

„Žmogus turi atlikti sustiprinamąją dozę jau pradedant nuo 26 m. O keliautojai, vykstantys į bet kokias šalis, gali pasižiūrėti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, ar šalis endeminė“, – patarė D. Razmuvienė.

COVID-19 pandemija išaugino didelę skeptikų auditoriją, kuri vengia skiepytis. Socialinių tinklų erdvėje jau galima pamatyti įvairių komentarų, neva žmonės vėl gąsdinami.

„Tikrai, pandeminis laikotarpis davė ir gerų dalykų, daug ko išmokome. Bet visa informacijos sklaida kartais nepasiekdavo visuomenės. Informacija suprasta visiškai iškreiptai, tai davė labai prastus rezultatus. Nukrito skiepijimo apimtys visų pozicijų – tiek vaikų, tiek suaugusių. Priimta negatyvi informacija, jos pasitaikė labai įvairios. Reiktų žmonių nuomones pakeisti“, – pripažino D. Razmuvienė.