– Kokia išmoka priklauso susirgusiam darbuotojui ir kodėl jos dydis pirmosiomis dienomis, kai ją moka darbdavys, gali skirtis?

– Na, visų pirma, noriu pasakyti, kad ypač šiuo laikotarpiu ligos tikrai siaučia, ir sirgti yra žmogiška. Nereikėtų nei žmonėms bijoti sirgti, nei darbdaviams bijoti sergančių darbuotojų. Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai klausia: „Apie kokį nedarbingumą kalbame? Juk galima dirbti nuotoliniu būdu su nešiojamuoju kompiuteriu, pas mus niekas nedarbingumo neima.“ Tačiau iš tikrųjų tai nėra norma. Aišku, jei pats darbuotojas pagal savo sveikatos būklę gali dirbti, tuomet viskas gerai. Kalbant apie išmokas, jei darbuotojas dėl sveikatos būklės negali dirbti, jis kreipiasi į gydytoją, kuris suteikia jam laikiną nedarbingumą dėl ligos. Už pirmąsias dvi dienas išmoką moka darbdavys, kurios dydis gali svyruoti nuo 62 iki 100 proc. Kodėl ir kas lemia šį procentą? Pagal teisinį reglamentavimą, minimalus nustatytas dydis yra 62 proc. bruto darbo užmokesčio, o tai sudaro apie 80 proc. nuo į rankas gaunamos sumos. Tai numato įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Ši riba yra privaloma. Tačiau darbdavys, jei turi galimybių ir nori, gali savo iniciatyva mokėti ir 100 proc. atlyginimo už tas dvi pirmąsias ligos dienas.

– Ar iš jūsų praktikos dažnai darbdaviai moka visus 100 proc. savo noru?

– Tikrai taip, pasitaiko. Darbdaviai supranta, kad darbo rinkoje dėl darbuotojų reikia konkuruoti ir geros darbo sąlygos, įskaitant ligos išmokas, tampa konkurenciniu pranašumu. Dėl šios priežasties kai kurie darbdaviai nevengia mokėti viso atlyginimo. Toliau, nuo trečiosios ligos dienos išmoką jau moka „Sodra“.

– Kiek laiko darbuotojas turi išdirbti įmonėje, kad jam priklausytų šios išmokos? Ar čia kažkas panašaus kaip su atostogom?

– Kalbant apie darbo teisę ir „Sodros“ išmokas, tai reglamentuojama teisės aktais. Jei žmogus pradeda dirbti šiandien ir rytoj suserga, darbdavys jau nuo rytdienos privalo mokėti už pirmas dvi ligos dienas. Tačiau jei darbo sutartis buvo pasirašyta, bet darbuotojas nepradėjo dirbti ir dar prieš tai susirgo, tokiu atveju darbo sutartis dar neįsigaliojo, todėl darbdavys neprivalo mokėti išmokų.

– Kas nutinka, jei susirgote per atostogas? Viskas, atostogos nuplaukė?

– Ne, niekas nenuplaukė. Čia svarbu atskirti, ar susirgote iki atostogų pradžios, ar jau būdami atostogose. Jei susirgote iki atostogų pradžios, jūsų atostogos prasidės vėliau – tik po nedarbingumo laikotarpio. Tačiau jos negali būti pratęstos ilgiau nei buvo suplanuota jų pabaiga. Pavyzdžiui, jei atostogos turėjo prasidėti rytoj, bet šiandien susirgote ir nedarbingumas tęsis iki penktadienio, tai atostogos prasidės tik nuo pirmadienio. Jei susirgote jau būdami atostogose, pavyzdžiui, per dvi savaites kurorte, atostogos automatiškai nutrūksta suteikus laikiną nedarbingumą, o nepanaudotos atostogų dienos nėra prarandamos – jos tiesiog perkeliamos į vėlesnį laiką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jei žmogus išvyko, tarkime, į Egiptą, kuris garsėja skrandžio problemomis ir apsinuodijimais, ar jis gali gauti nedarbingumą?

– Na, ar Egipte jums kas nors suteiks laikinąjį nedarbingumą – čia jau kitas klausimas.

– Jei darbuotojas dėl ligos nedirba, ar tuo metu jis gali būti atleistas?

– Pasitaiko atvejų, kai į darbo inspekciją kreipiasi darbdaviai, sakydami: mūsų darbuotojas serga jau du ar net tris mėnesius, nenorime jo toliau laikyti įmonėje. Suprantama, kad būna rimtų ligų – onkologinių susirgimų ir kitų sudėtingų atvejų, tačiau teisės aktai nenumato galimybės atleisti darbuotoją vien dėl to, kad jis serga. Jei pats darbuotojas parašo prašymą išeiti iš darbo, pavyzdžiui, nuo rytojaus, bet šiandien suserga, tokiu atveju darbdavys vis tiek gali nutraukti darbo sutartį pagal darbuotojo prašymą.

Yra tam tikros „Sodros“ taisyklės, kurių reikia laikytis, ir jų pažeidimus nėra sunku nustatyti.

– Ar galima dirbti turint nedarbingumą?

– Jei darbuotojui suteiktas laikinasis nedarbingumas, jis dirbti negali. Nei darbdavys gali to reikalauti, nei pats darbuotojas gali atlikti savo darbo funkcijų. Taip pat negalima išvykti į kelionę vien dėl to, kad jaučiatės geriau, bet vis dar turite nedarbingumą. Yra tam tikros „Sodros“ taisyklės, kurių reikia laikytis, ir jų pažeidimus nėra sunku nustatyti – ypač kalbant apie skrydžius, nes asmenų duomenys yra registruojami.

– Dažnai būna tokie pažeidimai?

– Čia labiau „Sodrai“ klausimas, bet yra specialios komisijos, kurios tikrina, kaip laikomasi taisyklių.

– Kas nutinka, jei darbuotojas suserga bandomuoju laikotarpiu?

– Jei darbuotojas susirgo bandomojo laikotarpio metu, tas laikotarpis tiesiog prasitęsia. Pavyzdžiui, jei bandomasis laikotarpis trunka tris mėnesius, bet darbuotojas sirgo dvi savaites, jo bandomasis laikotarpis pailgėja dar tomis dviem savaitėmis.