Kas priklauso darbuotojams susirgus?

Kas priklauso darbuotojams susirgus?

2025-10-15 20:00 klaipeda.diena.lt inf.

Prastėjant orams, neretas susergame. Kreiptis į gydytojus įprasta, bet ar visuomet pasinaudojame galimybe nedirbti ir tikrai gydytis? Kokių dažniausių problemų kyla darbuotojams sergant ir dėl ko kyla ginčų su darbdaviai? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Kas priklauso darbuotojams susirgus?
Kas priklauso darbuotojams susirgus? / freepik.com nuotr.

– Kaip dažnai ir dėl ko darbuotojai skundžiasi susirgę? Ar vadovai leidžia jiems tinkamai sirgti?

– Būna įvairių situacijų. Pasitaiko vadovų, kurie reikalauja dirbti net ir sergant – jokio nedarbingumo, reikia dirbti, ypač jei galima nuotoliu. Kartais vadovai patys sako, tu sergi, kalbėkime apie laikiną nedarbingumą, gydytojo konsultaciją ir panašiai. Atvejų pasitaiko ir tokių, ir tokių. Vis dėlto svarbiausia yra žmonių sveikata – tai natūralu. Kalbėdamiesi tiek su darbdaviais, tiek su darbuotojais matome, kad pasitaiko žmogiškų situacijų: jaučiamės blogai, dar nesergame, pas gydytoją skubėti gal ir nereikia, o peršalimas lengvas. Tokiu atveju galima susitarti su darbdaviu ir padirbėti nuotoliniu būdu vieną ar dvi dienas. Kai kurie darbdaviai suteikia ir papildomas sveikatinimosi dienas – tai naudinga tiek darbuotojui, tiek kolektyvui.

– Ką man, kaip darbuotojui, reikėtų žinoti apie išmokas, susijusias su liga?

– Už pirmąsias dvi ligos dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jis gali mokėti nuo 62 iki 100 proc. darbuotojo darbo užmokesčio. 62 proc. – tai minimalus dydis, tačiau, siekdamas pagerinti darbuotojo padėtį ar kaip skatinimo priemonę, darbdavys gali mokėti ir visą atlyginimą. Už kitas ligos dienas moka „Sodra“ – 62 proc. darbuotojo darbo užmokesčio. Svarbu, kad darbuotojas tuo metu būtų socialiai draustas. Pagal taisykles jis turi būti išdirbęs ne mažiau kaip tris mėnesius per pastaruosius dvylika mėnesių arba ne mažiau kaip šešis mėnesius per 24 mėnesius.

– Ar sulaukiate skundų, kad darbdaviai nenori mokėti už pirmas dvi dienas?

– Tokių skundų pasitaiko retai. Daugiau gauname skundų, kad apskritai nenori mokėt, tačiau dėl šių pirmųjų dienų tai nėra dažnas ar kritinis atvejis. Dėl ligos išmokų darbo santykiuose viskas paprastai vyksta sklandžiai.

– Jeigu susirgau per atostogas – ar tai mano paties problema, ar darbdavys privalo kompensuoti tas dienas?

– Pasitaiko, kad žmogus išvyksta atostogauti ir suserga. Gavus gydytojo išduotą laikiną nedarbingumą, atostogos nutrūksta. Tada atostogų dienos, kuriomis sergama, grąžinamos darbuotojui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tos dienos neprasitęsia automatiškai?

– Ne, automatiškai niekas nevyksta. Jei atostogaujant susergama, atostogos baigiasi ir prasideda ligos laikotarpis. Vėliau darbuotojas gali tartis su darbdaviu, ar po ligos galės atostogas pratęsti. Žinoma, darbdaviai irgi planuoja darbus, todėl kartais paprasčiausiai tenka susitarti dėl kito atostogų laiko.

– Ar galiu būti atleistas iš darbo, jei sergu arba turiu nedarbingumą?

– Dabar tokių atvejų mažėja. Anksčiau buvo gajus mitas, kad žmogus, kuris dažnai serga, yra nepatrauklus darbdaviui, todėl jį galima atleisti. Tačiau tai niekada nebuvo ir nėra teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį. Žmogus gali sirgti rimta liga ir dėl to turėti kelis laikino nedarbingumo laikotarpius per metus – tai nėra priežastis jį atleisti.

– Jei sergu ir turiu nedarbingumą, ar galiu dirbti nuotoliniu būdu? Ką daryti, jei vadovas to prašo?

– Jeigu žmogus turi nedarbingumą, jis negali dirbti. Yra aiškios nedarbingumo taisyklės, kurias prižiūri „Sodra“. Ji gali nutraukti išmokų mokėjimą, jei nustatoma, kad darbuotojas piktnaudžiauja – pavyzdžiui, gavo nedarbingumą, bet tuo metu išskrido atostogauti. Tokie atvejai laikomi pažeidimais, ir „Sodra“ juos identifikavusi nutraukia išmokas.

– Ar vadovai linkę tartis su darbuotojais, leidžia jiems pasveikti, ar tai dažnas ginčo objektas?

– Darbo kultūra tikrai gerėja. Anksčiau buvo labiau paplitęs požiūris: „dirbk, nesvarbu, sergi ar ne“. Dabar dėl darbuotojų konkurencijos darbdaviai labiau stengiasi juos išlaikyti. Jų tikslas – kad darbuotojai būtų darbingi. Todėl vis dažniau matome, kad darbdaviai investuoja į darbuotojų gerovę, rūpinasi jų sveikata ir nori, kad jie greičiau pasveiktų. Jei liga nėra rimta, suteikiamos galimybės dirbti iš namų – tai priimtina abiem pusėms. Jei liga rimta, suteikiamas nedarbingumas, ir darbuotojas turi ramiai gydytis.

– Kaip suprantu, svarbu patiems darbuotojams žinoti, kad jų teisės būtų užtikrintos.

– Tikrai taip. Ir, svarbiausia, išlikti sveikiems.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų