– Kas yra „revenge quitting“?

– Lietuviškai tai vadinama kerštingu išėjimu iš darbo. Šis terminas apibūdina situaciją, kai darbuotojas išeina ne tik dėl karjeros ar augimo galimybių, bet ir dėl blogų patirčių darbe. Dažnai jis linkęs šiomis patirtimis pasidalyti viešai arba kitaip pakenkti darbdaviui.

– Kokiu būdu dažniausiai dalijamasi tomis nuoskaudomis?

– Dažniausiai – per atsiliepimus viešojoje erdvėje. Kai kurie žmonės mėgsta rašyti atsiliepimus internete, o kiti savo nuomonę pasilieka sau, tačiau dalijasi ja su draugais ir pažįstamais.

– Ar ši tendencija populiarėja Lietuvoje? Jei taip, kodėl?

– Taip, labai populiarėja. Tam galima išskirti dvi pagrindines priežastis. Tai galimybės ir anonimiškumas. Šiandien kiekvienas gali palikti atsiliepimą anonimiškai, todėl daugelis tuo pasinaudoja. O antra priežastis yra sąmoningumas. Darbuotojai nebūtinai nori pakenkti įmonei, kartais jie siekia apsaugoti kitus kandidatus nuo neigiamos darbo patirties.

– Ar įmonėms dėl to kyla reali reputacinė ar kitokia žala? Ar tik interneto komentatoriai pasimėto tomis nuoskaudomis ir viskas tuo pasibaigia?

– Taip, žala yra reali ir gali būti stipri. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 proc. respondentų netikrina darbdavio reputacijos prieš įsidarbindami. Kaip jie tai daro? Vieni ieško atsiliepimų internete, kiti klausia pažįstamų ar buvusių darbuotojų. Vadinasi, gera reputacija yra esminis veiksnys renkantis darbdavį.

– Ar dažniau buvusiems darbdaviams keršija jaunesnė, skaitmeninėje erdvėje aktyvi karta, ar tai būdinga visoms amžiaus grupėms?

Tai būdinga visoms amžiaus grupėms, tik skiriasi būdai. Jaunimas dažniau naudojasi interneto galimybėmis ir rašo anoniminius atsiliepimus. Vyresni žmonės labiau linkę dalytis savo patirtimi bendruomenėse ir pažįstamų rate. Tačiau tikrai negalėčiau teigti, kad jie mažiau linkę keršyti ar palikti neigiamą atsiliepimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kita svarbi šios situacijos dalis – kaip įmonės reaguoja ir kaip tvarkosi su neigiama informacija. Kokios didžiausios komunikacinės klaidos ir kaip įmonės turėtų elgtis, kai viešojoje erdvėje pasigirsta kaltinimai ar išsakomos nuoskaudos?

– Dažniausiai pasitaikančios dvi klaidos. Tai – nereagavimas, kai įmonė tiesiog ignoruoja situaciją, sakydama, kad atsiliepimą parašė neadekvatus asmuo, todėl neverta į tai kreipti dėmesio. Antra klaida – įsivelti į diskusijas, analizuoti, kas kaltas ir pan. Mūsų rekomenduojama būtų reaguoti profesionaliai: jei reikia, atsiprašyti, padėkoti už grįžtamąjį ryšį ir nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi situacijai išsiaiškinti ar pagerinti. Jei įmonė nereaguoja, ji suteikia skaitytojams laisvę improvizuoti ir spėlioti, kas iš tiesų įvyko. Be to, gali susidaryti įspūdis, kad įmonei visiškai nerūpi jos reputacija. Tinkama reakcija parodo, kad organizacija girdi, atsižvelgia į problemas ir ieško sprendimų.

– Ar gali būti pasekmių buvusiam darbuotojui, kuris piktybiškai skleidžia neteisingą informaciją apie įmonę?

– Tai priklauso nuo teisinio reglamentavimo – svarbu, kiek stipriai darbuotojas iškreipė tiesą, įžeidė įmonę ar realiai pakenkė jos reputacijai. Tačiau tokie atvejai dažnai būna sunkiai įrodomi. Dėl to daugelis organizacijų renkasi taikų susitarimą, kad dar labiau nepakenktų nei savo reputacijai, nei finansinei padėčiai.

– Kaip užkirsti kelią situacijoms, kai darbuotojai išeidami siekia atkeršyti?

– Labai geras klausimas. Įmonės turėtų užtikrinti teigiamą darbuotojų patirtį ir kurti tokią darbo aplinką, kurioje žmonės nenorėtų išeiti. Jei jie vis dėlto išeina, tai turėtų būti dėl karjeros augimo ar kitų objektyvių priežasčių. Svarbu, kad net ir palikę įmonę darbuotojai išliktų jos ambasadoriais ir paliktų teigiamą atsiliepimą.