M. Repšys apie jam nustatytą psichikos sutrikimą: yra dvi fazės

Ši laida bus rodoma penktadienį, 19.30 val., ir per ją bus kviečiama aukoti linijos darbui.

„Gal aš tik atrodau sveikas ir vyras pačiame jėgų žydėjime, bet anksčiau aš negalėjau kontroliuoti ligos. Dabar aš jau ją kontroliuoju, medikamentų, gydytojos pagalba. Niekas nuo to nėra apsaugotas, niekas nuo to neapdraustas – nei prezidentas, nei aktorius ar laidų vedėjas – tai gali atsitikti bet kam. Man pačiam buvo šokas, kad aš guliu psichiatrijos ligoninėje. Tačiau kartu dėl ligos aš pažinau save. Šiuo metu aš kontroliuoju ligą ir labai tikiuosi, kad viskas bus normaliai. Manau, esu vienas sėkmingesnių gydytojų darbo vaisių“, – sakė aktorius.

M. Repšys atvirai kalba apie savo ligą tam, kad kuo daugiau žmonių nesigėdytų, jog serga, o imtų kontroliuoti savo ligą ir kad psichinė sveikata nebūtų stigmatizuojama visuomenėje.

Šios ligos yra dvi fazės – maniakinė, pakilimo fazė, kuomet žmogus kuria planus, eina, kalba, visur dalyvauja, ir yra depresinė fazė, kurios metu žmogus gali ir nusižudyti.

„Sveiki, aš – Heraklis. Ir aš esu bipolikas. Mano gyvenimas panašus į greitąjį traukinį. Viena jo stotelė – dangus, kita – bedugnė. Viena mano diena kupina euforijos pergalių ir didelių siekių. Kitą atsliūkina liūdesys, pabėga svajonės, norisi slėptis nuo visų tamsiame kambary ar užsikloti galvą antklode. Nepasitikėjimas savimi apsigyvena kiekvienoje kūno ląstelėje, o galvoje gimsta siaubingos mintys apie tai, kad geriau išvis nebūti“, –  taip rašoma M. Repšio knygoje „Heraklis Nr. 4“.

„Tikiuosi, kad ta knyga padėjo kitiems žmonėms susitaikyti su liga. Mes mokomės chemiją, fiziką, istoriją, bet nesimokome dvasinio švietimo, elementarių psichologinių dalykų, kurie galėtų padėti gyvenime. Sirgti psichine liga – dar ne nuosprendis. Yra daug būtų, kaip iš to išlipti“, – sako Marius.

Momentinę emocinę paramą teikia ir „Jaunimo linija“, kurios savanoriai budi 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę 365 dienas per metus. Viena iš dažniausių pokalbių temų „Jaunimo linijoje“ yra psichinės ligos ir kaip su jomis gyventi.

Psichologė Valija Šap sako, kad skambinančiajam į liniją dažniausiai pagerėja vien nuo pokalbio.

„Kai daliniesi, kas tau svarbu ir kas skauda, visuomet palengvėja. Tačiau tai yra tik momentinė tos dienos pagalba, jei sunkumai yra ilgalaikiai ar savižudybės procesas, reikia kreiptis profesionalios pagalbos. „Jaunimo linija“ ir jos savanoriai atlieka vartininkų rolę, tačiau jie rekomenduoja kreiptis toliau, kad nebeturėtų minčių apie savižudybę, kad žinotų, kur kreiptis“, – sako psichologė.

Apie „Jaunimo linijos“ savanorių darbo prasmę kalba ir M. Repšys: „Žmonės aukojasi ir aukoja savo laiką, savo brangų laiką, kad padėtų kitam žmogui, ne vienas ir ne du yra išgelbėję ne vieną gyvybę. Jie praeina rimtus mokymus, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir tik tada gali kelti ragelį. Tai daug svarbiau nei vaidinti arba dainuoti, atsiprašau visų čia esančių“, – laidos  filmavimo metu sakė aktorius.

„Jie tai daro neatlygintinai ir sėdi naktimis. Aš lenkiu prieš juos galvą ir spaudžiu dešinę“, – sakė M. Repšys.

Emocinę paramą teikianti organizacija „Jaunimo linija“ girdi ir išklauso pagalbos ieškančius žmones jau 30 metų, visą parą, nenutrūkstamai. Organizacija išgyvena iš privačių ir verslo aukojamų lėšų, jau dabar galima aukoti trumpaisiais numeriais 1402 (3 eurai) 1485 (5 eurai), o didesnę sumą – aukok.lt.