„Prieš pat šventes Sveikatos reikalų komitetas išklausė išsamią informaciją iš Sveikatos ministerijos, įvairių tarnybų, Vyriausybės atstovų apie situaciją dėl naujos mutacijos, dėl omikron ir nematė pagrindo kažkokioms naujoms priemonėms. Ministerija informavo, kad yra pasiruošta, peržiūrimas lovų skaičius, vakcinų turime pakankamai, testų turime pakankamai. Sekdamas tą informaciją, nematau jokio pagrindo, kad artimiausiu metu reikėtų įvesti karantiną. Galbūt ta informacija, kurią pateikė gerbiamas Arūnas Dulkys, tos abejonės yra daugiau kaip informacija žmonėms, kad ateina žymiai pavojingesnė mutacija omikron ir kad žmonės, norėdami išvengti tų griežtesnių priemonių, dar labiau turi laikytis asmeninių apsaugos priemonių reikalavimų“, – sakė A. Matulas.

„Galbūt galima traktuoti ir taip, kad tai yra tam tikra gąsdinimo forma, priemonė, bet aš nemanyčiau. Žmonės yra tiesiog sąmoningi. Vis dėlto jeigu labai gerai susitelktume, tai nebūtų tokių renginių, apie kuriuos dabar rašo socialiniai tinklai, kur žmonės nesisaugo ir kelia pavojų aplinkiniams. Aš, matydamas situaciją, nors informacijos duomenų dar nepakanka, kad omikron plinta greitai, bet ligoninėse hospitalizacija nedidėja, mirčių skaičius nedidėja, manyčiau, kad tai yra forma, kuri neprivers mūsų imtis priemonių ir įvesti visuotinį karantiną. Šiandien tiksliai žinoti, ar reikės karantino, ar tas karantinas turės trukti dvi ar tris savaites, dar negalime pasakyti“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Vis dėlto, pasak A. Matulo, karantino kaip pandemijos valdymo priemonės visiškai atmesti negalima.

„Atmesti tos priemonės visai nėra įmanoma. Jeigu pasirodys statistiniai, moksliniai duomenys, kad per tą žymiai didesnį užsikrėtusių žmonių skaičių ligoninės užsipildo ir kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, kiti žmonės negalės papulti į ligonines, tai kaip atsarginis variantas griežtas karantinas yra įmanomas. Bet aš šiandien nematau jokio poreikio, kad Lietuvoje reikėtų įvesti absoliutų karantiną. Apskritai karantinas, kaip forma, kiek mutacijų bebūtų, galimai išsisėmė“, – komentavo pašnekovas.

Nematau jokio pagrindo, kad artimiausiu metu reikėtų įvesti karantiną.

Anot A. Matulo, galimybių paso galiojimo pakeitimai taip pat nėra gąsdinimo priemonė.

„Įsigaliojo tam tikros naujos tvarkos, kad palaikomąja doze žmonės raginami pasiskiepyti, atsiranda naujos aplinkybės dėl galimybių paso galiojimo. Jei žmogus bus pasiskiepijęs trečiąja doze, tai galimybių paso galiojimas bus neribojamas. Aš tikrai nepriimčiau, kad tai yra kažkokia gąsdinimo priemonė. Aš vėlgi apeliuoju į žmones. Manau, kad šiandien aiškinti žmonėms, dėl ko reikalingas atstumas, dėl ko reikalingos kaukės, nereikia. Tie žmonės, kurie to nenori suprasti – nesupras. Tikiu, kad galbūt tai bus paskutinis kartas prieš pavasarį, vasarą, kada mes kalbame apie griežtesnes priemones. Su žmonių pagalba mes galime įveikti šitą eilinę mutaciją ir eilinį viruso plitimą“, – šnekėjo jis.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas paaiškino, kas per dvejus metus pasikeitė ligoninėse.

„Pasikeitė labai daug kas. Ligoninės aprūpintos deguonimi, monitoriais, yra įgyta patirtis. Jau greitai Lietuva gaus ir vaistus. Specialistai tikrai pasiruošę. Nemanau, kad tas 240 ir daugiau užimtų lovų skaičius reanimacijos galėtų būti objektyvus ir nulemti karantino ar sugriežtinimų priemones. Jeigu reikės, gydymo įstaigos tikrai pasiruošusios išplėsti vietas reanimacijose ir iki 300 ar daugiau. Bet, be abejo, tada nukentėtų kiti žmonės, sergantys kitomis ligomis“, – kalbėjo A. Matulas.