Palaiko sąjūdį

"Džiaugiuosi, kad susikūrė Lietuvos medikų sąjūdis, kad jis garsiai išreiškė gydytojų norą oriai dirbti ir uždirbti. Jau keleri metai tas pačias problemas keliame susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų atstovais, bet kultūringos, tylios kalbos mūsų valdžia negirdi", – sako Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Ji pareiškė įsitikinimą, kad politikai nebandys įbauginti Sąjūdžio, o išklausę priims tinkamus sprendimus, padidins išlaidas sveikatos priežiūrai, pasirūpins, kad liktų nenuskriausti ir pacientai, ir gydytojai.

"Kai kurių medikų darbo sąlygos kelia susirūpinimą visiems sistemos dalyviams. Susidariusi situacija, nors ir nėra šios valdžios veiksmų padarinys, ilgiau tęstis nebegali", – pabrėžia Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius.

Anot jo, aktyvus visuomenės įsitraukimas ir pritarimas Lietuvos medikų sąjūdžio peticijai parodė, kad neišvengiamai turi būti priimami sprendimai politiniu lygiu.

"Palaikome Lietuvos medikų sąjūdžio siekį gerinti darbo sąlygas mažiausiai uždirbantiems medicinos darbuotojams ir tikime, kad bendras visų organizacijų darbas leis sukurti palankesnę sveikatos sistemą tiek pacientams, tiek joje dirbantiems medikams", – sako A.Nastaravičius.

Kiek dar meluosime?

Apie tai, kad nemokamas gydymas Lietuvoje yra mitas, medikų bendruomenėje kalbama jau seniai.

"Nemažai konfliktų tarp gydytojų ir jų pacientų kyla todėl, kad valstybė nesugeba įdiegti ekonominiais skaičiavimais pagrįstos sveikatos priežiūros kainodaros ir gydymo įstaigos neišgali suteikti visų paslaugų už patvirtintus įkainius. Dėl to pacientai turi mokėti už medicinines priemones, tyrimus", – aiškina D.Kazlauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, Konstitucinio Teismo išaiškinimu, mūsų Konstitucijoje įtvirtintos tik gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos paslaugos.

"Bet vis dar gajus įsitikinimas, kad gydymas yra nemokamas. Tai viešai deklaruoja Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija", – piktinasi Diagnostikos ir gydymo asociacijos DIGA prezidentė.

Labai aiškiai ir garsiai reikia pasakyti: nėra visai nemokamos medicinos, nes valstybė nepajėgi sumokėti visiems norintiesiems už viską.

Gydymo įstaigų vadovai teigia, kad jau pavargo dirbti nuostolingai, nes valstybė už paslaugas sumoka nepakankamai. Nenorima patvirtinti realiomis sąnaudomis apskaičiuotų bazinių kainų, pagal kurias atsiskaitoma gydymo įstaigoms už jų suteiktas paslaugas, ligoniams patiems tenka susimokėti faktiškai antra tiek, kiek skiria valstybė.

"Labai aiškiai ir garsiai reikia pasakyti: nėra visai nemokamos medicinos, nes valstybė nepajėgi sumokėti visiems norintiesiems už viską. Valstybė moka krepšelio principu ir pagal apmokėjimo dydį tai būtų galima prilyginti ECO standartui", – įsitikinusi AND klinikos vadovė Vaida Raubienė.

Gydytojų inkvizicija

Ne vienas gydytojas turi per savo praktiką atvejų, kai, atrodo, nekalti ir logiški jo veiksmai užtraukdavo įstaigos vadovų ar teritorinių ligonių kasų nemalonę.

Medikai nebijo pasakyti tiesos, kad jie yra priversti vieni kitus apgaudinėti paciento ir gydytojo labui, kad vienas gautų paslaugą, o kitas – atlygį už ją.

"Yra patarlė – visiems geras nebūsi. Jeigu atsižvelgi į paciento pageidavimus, valdžia baudžia. Jei nori būti geras valdžiai – gausi skundą iš paciento. Tiek vienam, tiek kitam įtikti sunku, nes reikalavimai dažnai būna nepagrįsti ir nemotyvuoti. Pacientas nori visko, greitai ir nemokamai, ko, deja, valdžia neduoda, nors garsiai deklaruoja, kad tai daro. Dažniausiai stojame paciento pusėn, nors rizikuojame būti nubausti valdžios ne už piktybiškumą, o už gerą valią", – sako Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centro direktorė Eglė Galgauskienė.

Yra patarlė – visiems geras nebūsi. Jeigu atsižvelgi į paciento pageidavimus, valdžia baudžia. Jei nori būti geras valdžiai – gausi skundą iš paciento. Tiek vienam, tiek kitam įtikti sunku, nes reikalavimai dažnai būna nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Medikai apgailestauja, kad valstybė atsakomybę už savo nesugebėjimą pasirūpinti sveikatos apsauga perkelia ant gydytojų ir slaugytojų pečių, kartu provokuodama konfliktą tarp paciento ir personalo. Šią problemą, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA valdybos nario Algirdo Mačiulaičio nuomone, galėtų sušvelninti atviras pripažinimas, kad valstybė negali visko apmokėti, todėl reikia sutarimo, kiek ir už ką moka ji ir kiek primoka pacientai.

Neskatina rūpintis sveikata

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad kiekvienas profilaktikai išleistas euras duoda maždaug dešimties eurų grąžą. Vadinasi,  tiek sutaupoma vaistams, nes apie ligą sužinojus ankstyvoje stadijoje, stipresnis žmogus lengviau su ja kovoja, greičiau pasveiksta ir grįžta į darbą.

Nepaisant tyrimų, rodančių, kad lietuvių sveikata prastesnė už daugelio europiečių, ligų profilaktika mūsų šalyje vis dar yra podukros vietoje.

"Valstybė lyg ir deklaruoja, kad profilaktika labai svarbi ir į ją pirmiausia reikėtų investuoti, siekiant išsaugoti žmonių sveikatą. Taip kartu taupomos lėšos, nes užkirsti kelią ligai yra daug pigiau, negu ją vėliau gydyti. Deja, teorija visiškai skiriasi nuo praktikos", – apgailestauja "InMedica" klinikų tinklo medicinos direktorius Arūnas Ivanauskas.

Šiandienė finansavimo situacija, kai apmokėjimo gydymo įstaigoms sistema pagrįsta sergamumu, o ne profilaktika, neskatina žmonių labiau domėtis savo sveikata, o medikų – juos tirti.

Susirgus reikia pinigų

Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA prezidentės D.Kazlauskienės teigimu, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema griūva katastrofiškai. Pirmieji pradėjo emigruoti jauni specialistai, ši mintis jau nebaugina ir vyresnio amžiaus gydytojų.

"Jie nebebijo palikti šalį, integruotis į naują aplinką, mokytis kalbų, nes nori gyventi oriai. Nori jaustis įvertinti valstybės, kurioje jie sunkiai mokėsi, planavo dirbti, gydyti Lietuvos žmones, – akcentuoja D.Kazlauskienė. – Tačiau mūsų valdžia nenori, kad jos piliečiai laiku gautų prieinamas gydymo paslaugas. Ji tik populistiškai kartoja, kad mūsų šalyje medicina nemokama, ir skiria šeimos gydytojui du eurus per mėnesį už vieno darbingo amžiaus paciento gydymą."

Gydytoja ragina pasakyti gyventojams, kad jie patys yra  atsakingi už save ir turi suvokti, kad susirgus reikės turėti asmeninių lėšų ar papildomą savanorišką privatų sveikatos draudimą, kurį privalu įteisinti.

"Gydytojai nėra vergai baltais chalatais, jie nori dalytis: atiduoti savo žinias mainais už tinkamą atlygį, nori skirti pakankamai laiko pacientui, kad galėtų be streso išgirsti jo nusiskundimus priėmimo metu, nori būti saugūs konsultuodami ir skirdami tyrimus, visus, kuriuos privalo atlikti, ir be baimės žiūrėti pacientui į akis jausdami, kad padarė viską, ką turėjo ir galėjo padaryti", – medikų lūkesčius vardija D.Kazlauskienė.

Gydytojai vadovai – už esminę pertvarką

Aktyvėjant debatams dėl atlyginimų medikams didinimo, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS) reiškia pritarimą neseniai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) reikalavimams, kad nuo ateinančių metų pradžios visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimai būtų padidinti 30 proc., per artimiausius metus – 50 proc., o iki 2020 m. – iki vidutinio ES šalių atlyginimo.

LGVS prezidentas mokslų daktaras Kęstutis Štaras tikina, kad jo vadovaujama sąjunga ir toliau ketina skirti ypatingą dėmesį sveikatos priežiūros įstaigų valdymo optimizavimui, žmogiškųjų išteklių pritraukimui, nes tai leidžia gerinti paslaugų prieinamumą, mažinti personalo darbo krūvį. Be to, LGVS nariai ir toliau ketina kiek įmanoma finansiškai prisidėti prie darbo užmokesčio didinimo visam medicininiam personalui.

"Dėl to visiškai nepritariame Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento profesoriaus Liutauro Labanausko viešai išsakomai pozicijai, kad dėl šiuo metu medicinos sistemoje vykstančių įvykių yra kalti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Tai niekur neveda, o tik supriešina sunkiai medicinos sistemoje dirbančius žmones. Manau, kad tik visi kartu sutelkę jėgas ir veikdami išvien, o ne vieni kitus kaltindami galime sustabdyti medicinos personalo emigraciją, pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę. Juk mums visiems rūpi Lietuvos gyventojų sveikata, todėl turime drauge stengtis daryti viską, kad nenukentėtų žmonės", –  susidariusią situaciją komentuoja LGVS prezidentas K.Štaras.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovus iš visos Lietuvos vienijanti organizacija taip pat pritaria ir kitiems LMS reikalavimams: nedelsiant priimti dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pacientų konsultacijos trukmę, sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jeigu pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.

LGVS nepriimtina pastaruoju metu įsigalėjusi praktika bausti gydymo įstaigas ar jų darbuotojus už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu nebuvo padaryta žala pacientų sveikatai ar gyvybei.

"Sankcijos neturėtų būti taikomos už formalius pažeidimus. Taip pat būtina sukurti ir įgyvendinti už žalos be kaltės atlyginimo modelį sveikatos sistemoje, o, užuot baudus, reikėtų skatinti gerų rezultatų pasiekusias gydymo įstaigas", – sako K.Štaras.

Kaip viena iš spręstinų problemų gydytojai vadovai mato ypač didelį atotrūkį, kuris susidaro tarp pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų biudžeto. Skirtumas itin ženklus dėl to, kad už tą pačią suteiktą paslaugą sveikatos priežiūros įstaigai periferijoje ir dideliame mieste nustatytas skirtingas įkainis.

"Mokestis už paslaugas turi būti didinamas tam tikra numatyta konkrečia suma, o ne visiems pridedant, pavyzdžiui, 20 procentų prie dabartinio įkainio. Procentinis įkainių kėlimas išbalansavo VLK apmokėjimo sistemą ir susidarė didžiulis atotrūkis, atskirtis tarp sveikatos priežiūros įstaigų periferijoje ir didesniuose centruose. Dėl to, kai kurios savivaldybių įstaigos gali atsidurti ant bankroto ribos", – pastebi LGVS prezidentas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų įkainį neįskaičiuotos lėšos medicinos personalo kvalifikacijai kelti. LGVS įsitikinusi, kad tai turi būti apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, dėl to būtina peržiūrėti kvalifikacijos kėlimo sistemą, lėšas skiriant universitetams ir kolegijoms.

Komentaras

Vytautas Kasiulevičius:

Vilniuje GLIMSTEDT advokatų kontoroje lapkričio 15 d., oficialiai stebint šios kontoros teisininkui Vytautui Birmontui, susikūrė Lietuvos medikų sąjūdis. Steigiamajame susirinkime dalyvavo daugiau kaip 60 steigėjų. Išrinkome Lietuvos medikų sąjūdžio tarybą, kurią sudaro 21 narys iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų. Mane išrinko vadovauti tarybai. Dar nėra išrinkatas sąjūdžio pirmininkas. Jį planuojame rinkti nurimus mūsų mūšiams dėl biudžeto ir jau rengiant nacionalinį susitarimą "Tvari ir kokybiška sveikatos apsaugos sistema nuo 2018 metų". Savo misiją matau šio kelio pradžioje ir ieškant kandidato į Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininko postą. Būsimo lyderio paieškai labai pravers feisbukas. Surengsime visuotinį susirinkimą, kuriame ir spręsime daugelį klausimų. Pradėsime naujų narių priėmimą. Paskelbsime atsakingus už įvairias veiklas asmenis ir jų kontaktus. Viską darome be profesionalų pagalbos, iš entuziazmo ir be jokio finansavimo. Tikime, kad nacionalinis susitarimas įgis pagreitį, kai prie mūsų prisijungs garsūs šalies ekonomikos ir administravimo ekspertai.