Kone pusė užsikrėtusiųjų – Vilniaus apskrityje.

NVSC duomenimis, per pastaruosius trejus metus sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 5,4 iki 4,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tačiau daugėja šiuo virusu užsikrėtusių moterų bei pasikeitė vyraujantis jo plitimo būdas – jau keleri metai dažniausiai ŽIV užsikrečiama per lytinius santykius.

Iš viso per visą ŽIV registravimo laikotarpį iki lapkričio 1-osios Lietuvoje užregistruoti 3783 virusu užsikrėtę žmonės, iš jų vyrų 3,5 karto daugiau nei moterų – atitinkamai 2934 vyrai ir 849 moterys.

Epidemiologai primena, kad ŽIV plinta trimis būdais: lytinių santykių metu, per kraują, tai yra dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis, perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais. Trečiasis, kuris registruojamas gerokai rečiau, – kai ŽIV užsikrėtusi motina užkrečia savo vaiką nėštumo metu, gimdydama arba žindydama.

„Šiandien ŽIV ir AIDS nebėra mirties nuosprendis. Užsikrėtę ŽIV ir sergantys AIDS žmonės gyvena pilnavertį gyvenimą ir sulaukia senatvės, kadangi yra gydymas. Labai svarbu, kad gydymas ne tik sustabdo ligos progresavimą, suteikia žmonėms galimybę ir toliau pilnavertiškai gyventi, bet ir užkerta kelią tolesniam infekcijos plitimui“, – sakė laikinoji NVSC vadovė Giedrė Aleksienė.

Nuo 1988 metų Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė kovos su AIDS diena.

Pasaulyje iš viso pernai patvirtinta per 1,5 mln. naujų ŽIV atvejų, o nuo su AIDS (įgyto imunodeficito sindromo), kurį ir sukelia ŽIV, susijusių ligų mirė daugiau nei 600 tūkst. žmonių.