„Iš esmės prioritetų tvarka yra nustatyta Sveikatos apsaugos ministro, tačiau yra tam tikrų specifinių aplinkybių, kai nuo tos prioritetų eilės savivaldybės nukrypsta ir paprastai tie nukrypimai yra susiję su tam tikra konkrečia vakcina. Konkrečiai minint, tai yra „Astrazeneca“, – antradienį ryte LRT radijui sakė ji.

Anot premjerės, savivaldybės teigia, kad einant normalia prioritetų seka yra sudėtinga surinkti norinčių skiepytis šia vakcina, nes žmonės gali rinktis ir kitas, o tuomet ir leidžiamasi prioritetų seka.

„Ar iš tiesų taip visur yra – sunku patikrinti, nes Vyriausybė neturi galimybių apklausti visų gyventojų, ar iš tiesų jie yra atsisakę šitos galimybės ir jau savivaldybė tiesiog turi judėti toliau, kad vakcinavimas nestrigtų“, – teigė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė pati žiūrinti į tai, kaip į „nelabai pageidautiną dalyką“.

„Man sunku patikėti, kad vyresnėse amžiaus grupėse, kurių rizika susirgti yra didesnė, norinčių neatsiranda, bet jeigu taip yra, tai savivaldybės teisė judėti prioritetų eile žemyn, ji yra numatyta Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytose taisyklėse“, – pažymėjo premjerė.

Vyresnių žmonių skiepijimui reikia įdėti daugiau įdirbio, tad kartais atrodo, kad „pasikviesti jaunus žmones yra tiesiog paprasčiau“.

I. Šimonytė taip pat tvirtino, kad tokio judėjimo prioritetų eile žemyn buvo „absoliučiai visose savivaldybėse“ ir sakė mananti, kad vyresnių žmonių skiepijimui reikia įdėti daugiau įdirbio, tad kartais atrodo, kad „pasikviesti jaunus žmones yra tiesiog paprasčiau“.

„Nėra aišku, kodėl vienai savivaldybei pavyksta pasiekti 67 proc., o kitai – tik 52 procentus (paskiepytų vyresnių žmonių – BNS)“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji pažymėjo, kad, kliaunantis kitų šalių statistika, skiepijimo tempai labai labai lėtėja, kai pasiekiama pusės gyventojų populiacijos riba ir atkreipė dėmesį, kad, pagal SAM užsakytas apklausas, Lietuvoje apie 40 proc. žmonių nurodė pasiskiepysiantys tikrai, dar dvidešimt keli procentai sakė, kad tai padarys tikriausiai.

„Bet kitą dalį žmonių dar reikės ir papildomai įtikinti, jie galbūt dairysis į savo kaimynus, gimines, artimuosius, kaip jiems sekasi, ar tikrai viskas po to skiepo gerai“, – teigė I. Šimonytė.

„Ir tas tempas kažkuriuo metu tikrai bus lėtesnis (...) bet kol kas aš manau, kad mes dar nesame pasiekę tos stadijos“, – pabrėžė ji.

Antradienio duomenimis, mažiausiai viena vakcinos doze Lietuvoje jau paskiepyta per 792 tūkst. gyventojų, abiem – 388 tūkstančiai.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, nuo pirmadienio visoje šalyje prie centrinės registracijos sistemos besijungiančioms savivaldybėms leista skiepyti 55-erių ir vyresnius gyventojus, nuo gegužės 17-osios bus leidžiama skiepytis 45-erių ir vyresniems, nuo gegužės 24-osios – 35-erių ir vyresniems žmonėms. Masinė visų pilnamečių gyventojų vakcinacija turėtų prasidėti nuo gegužės 31-osios.