Galas apetitui už valstybės pinigus vienu ypu slaugos ligoninėse išgulėti aštuonis mėnesius.

„Matyt, šituo yra siekiama šiek tiek išvengti piktnaudžiavimo“, – teigė Panevėžio teritorinės ligonių kasos vyriausiasis patarėjas Jonas Narbutas.

Tvarka pasikeitė sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo šio mėnesio.

„Persiversdavo Naujieji metai ir vėl skaičiuodavosi iš naujo. Taip galėdavo žmogus išgulėti iki 240 dienų per metus, mes tokių atvejų turėdavome. Bendroje sumoje – vos ne aštuoni mėnesiai“, – šnekėjo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas Karolis Valantinas.

LNK stop kadras.

Kad aiškiau būtų, skaičiuojame.

„Tai bus rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis, jeigu pasibaigs tas 120 dienų, sekanti hospitalizacija bus tik nuo rugsėjo mėnesio“, – pabrėžė J. Narbutas.

Vadinasi, iš esmės kompensuojamų lovadienių skaičius per metus lieka tas pats – 120 dienų arba keturi mėnesiai. Tik galimybė gydytis metų sandūroje nebegalės iš naujo tęstis.

„Šią tvarką vertiname teigiamai, nes būdavo tikrai – įsivaizduokite, jei žmogus 240 dienų išgulėdavo, tai eilės sunkiai judėdavo į priekį“, – kalbėjo K. Valantinas.

Tariamų stabdžių eilėms mažėti slaugos ligoninėje – maždaug trečdalis, bet jie šiemet dar baigs savo ilgą gulėjimą arba bus paskutiniai, kuriems pasisekė. Diena slaugos ligoninėje valstybei kainuoja maždaug 80 eurų, mėnesiui – 2,4 tūkst., visam kompensuojamam keturių mėnesių laikui – apie 9,6 tūkst.

„Mes buvome pasiskaičiavę, jeigu šiai dienai ta tvarka būtų įsigaliojusi, apie 50 pacientų turėtume išprašyti“, – tikino Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nauja tvarka esą turėtų grąžinti socialinį teisingumą, kai vieni užsiguli, o kiti slaugos ligoninės dėl eilių visai nesulaukia.

Tačiau yra antra medalio pusė – kas bus tiems ligoniams, kuriems po keturių mėnesių iš slaugos ligoninės nėra kur dėtis, nes globos įstaigos irgi užkimštos.

„Mes ir susiduriame su tokiomis situacijomis. Kaip minėjau, artimieji sako – mes negalime jų paimti, nepriimsime, nes, pavyzdžiui, gyvena užsienyje. Dažnas argumentas – dirbantys asmenys, o žmogus, tarkime, nevaikštantis“, – šnekėjo Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas.

Panevėžyje į senelių namus laukimo eilė – iki metų. Realybė tokia, kad vieta globos įstaigoje atsiranda tik kažkuriam mirus. Svarstoma, kas bus, jei vietų globos įstaigose artimoje ateityje nedaugės.

„Natūraliai, gyvenimo pokyčiai, kada įvyksta, tada pradedame ieškoti sprendimo būdų, atsiranda galbūt ir tarpinių kažkokių paslaugų, kurių šiuometinis socialinis katalogas net ir nesiūlo“, – kalbėjo Panevėžio Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis.

Ramino vienas iš globos įstaigų vadovų, vardindamas alternatyvas, kurios jau yra, pavyzdžiui, pagalba į namus, savarankiško gyvenimo namai, asmeninio asistento paslauga