V. Kasiulevičius: po Vėlinių giminių baliaus reikėtų nedirbti bent penkias paras

„Kaip tai nutinka.

Žmonės gyvena savo bendruomenėse. Darbas, namai, artimi draugai. Tai epidemiologijoje vadinama kontaktų tinklu. Vėlinės – tai skirtingų kontaktų tinklų susikirtimo laikas. Seniai matytas pažįstamas, kuriam spaudi ranką, arba klasiokė, kuriai tik pakšteli į skruostą kapinėse. Vėjas, išsklaidydamas viruso daleles, reikšmingai sumažina riziką užsikrėsti, todėl kaukės lauke nėra privalomos, visgi tos rizikos vėjas visiškai nepanaikina“, – perspėja profesorius.

Pasak jo, kontaktas su sergančiu asmeniu nebūtinai garantuoja užsikrėtimą.

„Dalis mūsų yra persirgę ar paskiepyti. Tikėtina, kad labai maža žmonijos dalis, turinti įgimtas angiotenzino receptorių mutacijas, taip niekada ir nesusirgs. Tačiau persirgusiems egzistuoja pakartotinos infekcijos, o paskiepytiems – proveržio infekcijos rizika. JAV mokslininkai, 2021 metų spalio 29 dieną paskelbę stebėjimo studijos rezultatus, teigia, kad nuo 2021 metų sausio 1 iki rugsėjo 1 dienos laboratoriškai patvirtinta SARS-CoV-2 infekcija nustatyta 324 (5,1 proc.) iš 6328 visiškai paskiepytų asmenų ir 89 iš 1020 (8,7 proc.) neskiepytų, bet anksčiau persirgusių asmenų.

Profesorius aptarė ir ligos fazes.

Mano nuomone, po Vėlinių giminių baliaus reikėtų nedirbti bent penkias paras, nes patalpose, kai su artimaisiais „išlenkėte stikliuką“ ir visi kalbėjo garsiai, o suglamžytos kaukės gulėjo automobilių lentynėlėse arba striukių kišenėse, virusas plito ypač sparčiai.

„Pirmoji ligos fazė – laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų atsiradimo. Intensyviausio viruso dauginimosi laikas. Vidutiniškai – 5 paros. Ar galime ką nors padaryti šioje ligos fazėje? 2 paros iki atsirandant simptomams jau užkrečiame. Ir taip mažiausiai 5 paras. Todėl galime pasistengti apsaugoti kitus žmones. Kam to reikia? Nes kažką apsaugoję padidinsime laisvų lovų skaičių ligoninėje ir turėsime šansą ten patekti, jeigu prireiks pagalbos. Tikėtina, kad 7 susirgimo parą mes jau mažai ką galime užkrėsti.

Mano nuomone, po Vėlinių giminių baliaus reikėtų nedirbti bent penkias paras, nes patalpose, kai su artimaisiais „išlenkėte stikliuką“ ir visi kalbėjo garsiai, o suglamžytos kaukės gulėjo automobilių lentynėlėse arba striukių kišenėse, virusas plito ypač sparčiai. Per tas 5 paras mūsų pastangos ne(užsikrėsti) išaiškėtų, o rizika kitiems, pvz., kolegoms, sumažėtų. Deja, nedirbti po švenčių yra nerealu.

Šiuo metu registruotų efektyvių vaistų šioje ligos fazėje neturime. Dar eksperimentų stadija. Nors didelis SOLIDARITY tyrimas neįrodė teigiamo poodinių  interferono beta-1 injekcijų poveikio, visgi naujausi 2 fazės tyrimai rodo teigiamą inhaliuojamo beta-1 interferono ir peginterferono lambda poodinių injekcijų efektą susirgimo eigai pirmoje ir antroje ligos fazėje. Antivirusiniai vaistai irgi dar pakeliui. Molnupiraviras nėra tirtas šioje fazėje.

Antroji ligos fazė – laikas nuo simptomų pradžios iki būklės pablogėjimo (dusulio atsiradimo) arba sveikimo, nuo 1 iki 5 arba 8 ligos paros. Dažnai viskas prasideda karščiavimu, daliai pacientų, bet ne visiems, dingsta uoslė ir skonis, tada ima varginti kosulys, gerklės skausmas, galvos ir raumenų skausmai, kažkam pasireiškia pykinimas ir vėmimas, o kartais ir viduriavimas. Daugelis žmonių serga lengvai, tačiau 5–8 para tampa persilaužimo momentu, kai arba reikalai taisosi, arba blogėja.

Po 5 parų inkubacinio laikotarpio šioje ligos fazėje imuninis atsakas sukelia viruso replikacijos sumažėjimą, cirkuliuojantys monocitai apatiniuose kvėpavimo takuose diferencijuojasi į uždegiminius makrofagus, todėl padidėja citokinų gamyba ir vystosi sisteminis uždegimas, sukeliantis tam uždegimui būdingus kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos pažeidimus. Auga net trombozės rizika. Taigi, šiame etape labiau siekiama užkirsti kelią sutrikusiam imuniniam atsakui, o ne kovoti su viruso replikacija. Imunomoduliacija šiame etape teoriškai daug žadantis metodas ir gali sulėtinti COVID-19 sukelto plaučių uždegimo vystymąsi, tačiau šią hipotezę dar reikia patvirtinti. Šioje fazėje tikėtina interleukino 6 blokatoriaus tocilizumabo nauda, tačiau daugelis sėkmingų tyrimų atlikti vėlesnėse ligos fazėse. Tocilizumabas – humanizuotas rekombinacinis monokloninis imunoglobulino G1 poklasio antikūnas prieš žmogaus interleukino-6 (IL-6) receptorius.

Prieš spyglio baltymą nukreipti monokloniniai antikūnai taip pat gali būti naudingi šiame ligos etape: imdevimabo ir kazirivimabo derinys sumažina bendrą hospitalizavimo ar mirties riziką 70–71 proc. didelės rizikos nehospitalizuotiems COVID-19 infekuotiems pacientams, o bamlanivimabo ir etesevimabo derinys sumažino bendrą hospitalizavimo ar mirties riziką pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo COVID-19, nustatyta didelio atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo metu (BLAZE-1 tyrimas), tačiau atrodo, kad bamlanivimabas neišsaugo efektyvumo prieš aktyviai plintantį L452R delta variantą.

Kaip ten bebūtų, bet monokloninių antikūnų kokteiliai labai brangūs ir pasiekiami tik JAV pacientams, todėl didžiausios viltys siejamos su molnupiraviru. Ar molnupiraviras pateisins viltis antroje ligos fazėje, kai viruso replikacija smarkiai mažėja, sunku pasakyti. Vienas didelis tyrimas rodo, kad taip ir bus, tačiau labiausiai tikėtina, kad didžiausias šio vaisto efektas bus tiems, kuriems PGR metodu ką tik nustatytas susirgimas. Prisiminkime Tamiflu gripui – pradėti būtina vartoti per 48 valandas, nes pradėjus vėliau nauda abejotina. Viename gerame tyrime įrodęs efektyvumą SSRI grupės antidepresantas fluvoksaminas greičiausiai taps naujos efektyvios vaistų kartos prototipu, tačiau, vargu, ar šiuo metu daug kas iškęstų tokį gydymą.

Antroje fazėje atsiradęs dusulys – sunkios ligos eigos pranašas. Todėl pulsoksimetras, rodantis kraujo įsotinimą deguonimi mažiau negu 94 proc., jau siunčia signalą, kad reikia kontaktuoti su medikais, nes vystosi COVID-19 ligos sukeltas plaučių pažeidimas.

Trečioji ligos fazė – virusinio plaučių uždegimo fazė, kai taikomas gydymas ligoninėje, skiriant papildomą deguonį, 7–12 ligos para. Tik šioje ligos fazėje gali būti efektyvus deksametazonas ar prednizolonas, interleukino 6 receptorių blokatorius tocilizumabas, JAK inhibitoriai ir daugelis kitų puikių, bet gana brangių vaistų. Dabar jau žinome, kad ankstesnėse ligos fazėse, dažniausiai namuose, skiriamas hormonas deksametazonas arba prednizolonas tik pablogina ligos eigą. Kaip tikriausiai ir JAK inhibitoriai.

Ketvirtoji ligos fazė – ūminis respiracinio distreso sindromas (ARDS), kai būtinas didelio deguonies srauto užtikrinimas. Dažnai tokie pacientai hospitalizuojami į intensyvios terapijos skyrių, kai gali prireikti invazinės mechaninės ventiliacijos. Jeigu taikomas gydymas išlieka neefektyvus, vidutiniškai 16–18 ligos parą tikėtina letali baigtis. Išgyvenę patenka į penktąją ligos fazę, kai plaučiai pažeisti fibrozės ir būtina reabilitacija“, – rašo V. Kasiulevičius.

Primename, kad praėjusią parą nustatyti 2527 nauji COVID-19 atvejai, mirė 36 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.

31 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai.

Praėjusią parą 417 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 909 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1681 COVID-19 sergantys žmonės, beveik dviem dešimtimis daugiau nei praėjusią parą, 140 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 13,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 8,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1443,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis  pakilo iki 15 procentų.