Vyriausybės patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai mažinti vaistų kainas ne juokais suerzino vaistų gamintojus. Pasak jų, drastiški politikų sprendimai atneš daugiau žalos nei naudos. Vaistų gamintojai įsitikinę - naujoji vaistų kainodaros tvarka sumažins pacientų ir gydytojų galimybes pasirinkti tinkamiausią vaistą.

Pasiūlymų neišgirdo

Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) valdybos pirmininkas, dirbantis farmacijos kompanijoje „Sandoz“ Vilius Kirvaitis sako pritariantis Sveikatos apsaugos ministerijos siekiui mažinti vaistų kainas, tačiau minėtas nutarimas jam kelia šiokių tokių abejonių. Be to, jis sako, jog VGA ne kartą kalbėjo su SAM darbuotojais, tačiau, kad ir ką siūlė – vis tiek liko neišgirstas.
„Į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta ir įvestos vaistų kainodaros priemonės, kurios, mūsų nuomone, yra perteklinės. Ateityje jos gali sumažinti vaistų asortimentą ir apriboti vaistų gamintojų galimybes tiekti vaistus į Lietuvą“, - sako V.Kirvaitis. O ką gi siūlė patys vaistų gamintojai? Ar tikrai jų „receptas“ buvo geresnis? Valdybos pirmininkas tvirtai įsitikinęs atsako: „Siūlėme lėšų taupymo priemones, nemažinančias vaistų asortimento ir prieinamumo. Pavyzdžiui, grupuoti kai kuriuos vaistinius preparatus nustatant jų bazinę kainą, identifikuoti veikliąsias medžiagas, dėl kurių labiausiai didėja PSDF išlaidos ir mažinti jų bazinę kainą, t.y. taikyti selektyvias priemones. Siūlėme ir peržiūrėti bazinių kainų skaičiavimo formulę, kur yra nemažų taupymo rezervų“.

Nukentės generikai

Užkliuvo vaistų gamintojams ir tai, kad SAM taupymo plane daugiausia nukenčia generiniai vaistai. „Pastaruoju metu daug kalbama apie inovacijas ir naujų, modernių vaistų kompensavimą. Kalbama apie tai, kad reikia mažinti generinių vaistų kainas tam, jog iš sutaupytų lėšų būtų galima kompensuoti inovatyvius brangius vaistus. Be abejo, Lietuvai reikia modernių gydymo technologijų, tačiau reikia nepamiršti ir fakto, kad dauguma inovatyvių vaistinių preparatų įvedami tik siaurai specializuotose srityse, o pacientai, sudarantys didžiąją dalį sergamumo ir mirtingumo struktūros, yra daugiausiai gydomi generiniais vaistais. Dauguma šių vaistų nėra nei morališkai pasenę, nei neefektyvūs, dar vakar jie buvo saugojami patento. Vaistų politikos strategams reikia galvoti ne tik apie gydymo inovacijas keliose siauriai specializuotose srityse, bet ir apie tobulesnes gydymo metodikas ir geresnį vaistų prieinamumą. Reikia ne tik mažinti vaistų kainas, bet ir užtikrinti reikalingų vaistų tiekimą bei asortimentą“, - kritikos sveikatos politikams nepagaili V.Krivaitis.

Jis tikina iš sveikatos politikos formuotojų girdėjęs nuomonę, esą nėra reikalo turėti didesnį generinių vaistų asortimentą, užtenka vieno arba dviejų kompensuojamų to paties tarptautinio pavadinimo preparatų. „Toks požiūris prasilenkia su medicinine logika. Kaip žinia, vaistinius preparatus sudaro ne tik veiklioji medžiaga, bet ir papildomos medžiagos, ir jos gali būti skirtingų pacientų nevienodai toleruojamos“, - tvirtina VGA valdybos pirmininkas.

Vaistų trūks?

Ne paslaptis, kad dabar visų pacientams reikalingų medikamentų Kompensuojamų vaistų sąraše rasti sunku. Priežastis labai paprasta – tam PSDF biudžete paprasčiausiai neužtenka lėšų. Tačiau vis girdėdami V.Kirvaitį kartojant apie būtinybę „užtikrinti reikalingų vaistų tiekimą ir asortimentą“, tiesiai šviesiai klausiame – negi tai reiškia, kad vaistų gamintojai dėl mažinamos kainos tiesiog nebetieks medikamentų? V.Kirvaitis tuoj pat paaiškina: „Įvedus naujas generinių vaistų kainodaros taisykles, tik pirmiesiems dviem arba trims vaistų gamintojams apsimokės tiekti vaistus į Lietuvos rinką, o toliau vaistų kaina jau bus artima gamybos savikainai. Todėl vaistų gamintojai, anksčiau atvežę vaistus į Lietuvos rinką, turės konkurencinį pranašumą prieš kitus vaistų gamintojus.“ Taigi pažeidžiama konkurencija? „Ar tai yra konkurencijos pažeidimas, tegu sprendžia Konkurencijos Taryba. Mes norime tik atkreipti dėmesį į medicininį klausimo aspektą, kuris svarbus pacientams“, - sako vaistų gamintojų atstovas.

Ūkio ministerija siūlė atlikti gilesnę analizę, ar pritaikius naujas vaistų kainodaros priemones vaistų gamintojai galės tiekti vaistus į Lietuvą, bet, anot V.Kirvaičio, jos nebuvo. „Tiesiog „atsirašyta“ bendromis frazėmis. Mano nuomone, naujoji vaistų kainodaros tvarka sumažins naujai įvedamų į rinką generinių vaistų pasiūlą, sumažės pacientų ir gydytojų galimybės pasirinkti labiausiai tinkamą vaistą“, - liūdnomis prognozėmis dalijasi VGA valdybos pirmininkas.

Komentaras

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys:

- Lietuvoje generinių vaistų kainos yra aukštesnės nei Skandinavijos šalyse, Lenkijoje. Kai kurių medikamentų kaina skiriasi ženkliai, todėl jei farmacininkams „apsimoka“ tiekti vaistus toms rinkoms, matyt, „apsimokės“ ir mūsų šalyje. Mano supratimu, dabar generinių vaistų pasiūla yra pakankama – pagrindinėms ligoms, kurioms gydyti sukurti generikai, medikamentų netrūksta. Be to, jų kiekis nuolat didėja. Konkurenciją riboja visai kiti dalykai. Pavyzdžiui, vaistinės ne visus vaistus priima, nes žiūri, kas komerciškai joms naudingiau. Jos mieliau parduoda medikamentus, kurie geriau žinomi, reklamuojami ir kurių kaina toli gražu ne mažiausia.

Nemanau, kad priimtas nutarimas apriboja konkurenciją ir mažina generinių vaistų patekimą į rinką. Pasirinktas nutarimo variantas nėra pats griežčiausias. Pasiūlymų buvo daug radikalesnių, norėta kainas mažinti dar labiau. Tačiau atsižvelgta į tai, kad gali sumažėti vaistų asortimentas ir pasirinktas labai subalansuotas vaistų kainų mažinimo būdas.

Tarp kitko:

Sveikatos apsaugos ministerija mažinti vaistų kainas ėmėsi griežtai – iškart perpus. Tiesa, tik generinių vaistų. Patvirtintuose nutarimuose yra ir dar viena išlyga – mažesnės kainos reikalavimai bus taikomi tik naujai į Kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukiamiems generiniams medikamentams. Tie, kurie vietą jame „išsikovojo“ anksčiau ir toliau bus parduodami senosiomis kanomis. SAM atstovai įsitikinę, kad tokios naujovės didins farmacininkų konkurenciją ir šie viens per kitą skubės siūlyti kuo mažesnes kainas.