Kauno regionas – lyderis

Į Kauną suvažiavus Europos regionų sveikatos politikams, strategams, ekspertams ir jiems pristačius šiuolaikinės visuomenės sveikatos politikos strategiją sveikatos darnumo tema, vykdomus planus bei iš jų lūpų išgirdus, kaip Europos šalių regionams sekasi šiuos planus įgyvendinti, tikėtina, kad ilgainiui ir mes tapsime sveikesni.

PSO – Jungtinių Tautų organizacijos padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis visuomenės sveikatą, kovojantis su užkrečiamosiomis ligomis, organizuojantis pagalbos tiekimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas. PSO konstitucija įsigaliojo 1948 m. balandžio 7-ąją. Ši diena švenčiama kaip Pasaulinė sveikatos diena. Pirminiai PSO tikslai yra pasaulinės sveikatos priežiūra, apsauga ir gerinimas. Pagrindinis PSO tikslas – koordinuoti tarptautinius veiksmus ir iniciatyvas tarptautinės sveikatos srityje. Lietuva yra tikroji PSO narė nuo 1991 m. lapkričio 25 d. ir kartu su kitomis 53 valstybėmis priklauso Europos regioniniam biurui.

PSO Sveikų regionų tinklo (SRT) uždavinys – geresnė visuomenės sveikata ir darnumas. Ši PSO atšaka didžiausią dėmesį skiria lygiateisiškumui, strateginiams aljansams sudaryti. Tinklo nariai atstovauja 25 regionams iš 20 PSO Europos regiono šalių, tarp kurių yra Lietuva ir jos vienas regionas – Kauno. Jis jungia aštuonias savivaldybes: Kauno miesto, Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų ir Birštono miesto.

Labai svarbūs tikslai

SRT pradėjo naują savo etapą 2012 m., kai buvo patvirtintas Geteborgo manifestas. Jame regionai – tinklo nariai įsipareigojo įgyvendinti naująją Europos sveikatos politiką "Sveikata 2020" regioniniu lygiu. Nuo tada SRT žymiai išaugo, o kai kurie regionai visiškai perėmė "Sveikata 2020" principus ir požiūrį bei tapo inovacijų lyderiais.

Pastaruoju metu SRT įgyvendino keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama, kad tinklo narių žinios ir patyrimas būtų prieinami platesnei auditorijai. Tai skleidžiama įvairiomis formomis.

Kaune vykęs susirinkimas – išskirtinis: pirmą kartą SRT metinis pasitarimas buvo atviras sprendimų priėmėjams, politikams ir regionų vadybininkams. Renginys turėjo daugybę tikslų. Svarbiausi jų – apžvelgti PSO strategines veiklos kryptis globaliu ir Europos lygiu, atsižvelgiant į šalių narių patvirtintus Darnaus vystymosi tikslus, pademonstruoti, kad "Darnaus vystymosi darbotvarkei 2030" įgyvendinti prireiks suderintos politikos, integruotų įvairių sektorių veiksmų ir piliečių įsitraukimo. Svarbūs tikslai buvo ir siekis aptarti tarpusavio ryšius tarp horizontalių veiksmų politikos srityse ir sektoriuose bei vertikalių veiksmų tarp daugelio suinteresuotų dalyvių, visuomenės, panaudojant aplinkos ir sveikatos, sveikatos paslaugų teikimo ir "Sveikų miestų" pavyzdžius.

Pasitarime buvo numatyta pristatyti "Moterų sveikatos strategiją" ir aptarti žingsnius jai įgyvendinti regionų lygiu. Šis dokumentas iš tiesų buvo naujiena visiems SRT nariams. Jame atkreiptas dėmesys į moterų sveikatos netolygumus, lyginant su vyrais, bei tarp šalių ar jų regionų ir pasiūlytos rekomendacijos, kokiomis kryptimis turėtų būtų planuojamos veiklos priemonės moterų sveikatai gerinti.

Dar kiti renginio tikslai – apžvelgti visas veiklas, kurios įvykdytos per laikotarpį nuo praėjusiais metais įvykusio SRT metinio pasitarimo, pristatyti po jo SRT parengtas publikacijas ir aptarti jų platinimo strategijas, galimybes tarpžinybinių veiksmų regiono lygiu situacijos analizei atlikti. Aptarti SRT pagrindines veiklas 2016–2017 m., SRT ir "Sveikų miestų" tinklo bendradarbiavimo būdus ir sritis – taip pat vieni iš pasitarimo tikslų.

Išskirtinis pasitarimas

PSO atstovė Sveikiems regionams Lietuvoje ir Sveikatą stiprinančio Kauno regiono Konsultantų tarybos pirmininko pavaduotoja profesorė Irena Misevičienė pabrėžė, kad tai buvo išskirtinis SRT pasitarimas, nes jame pirmą kartą dalyvavo PSO Europos regiono generalinė direktorė mokslų daktarė Zsuzsanna Jakab, tuo parodydama visišką pritarimą tinklui ir suteikdama pasitarimui politinės reikšmės.

Viešnia perskaitė įžanginį pranešimą. Jame akcentavo, kad darnaus vystymosi tikslai yra nauja galimybė toliau plėtoti vyriausybės kaip visumos ir visuomenės kaip visumos sveikatinimo veiklą.

Lietuva ir Kauno regionas, įgyvendindami Lietuvos sveikatos strategiją 2014–2025 m., taip pat orientuojasi į darnaus vystymosi tikslus.

PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė akcentavo, kad ypač svarbu naujų strategijų kūrimo procesuose dalyvauti ne tik politikams ir regionų vadybininkams, bet ir su konkrečia problema susijusiems visuomenės atstovams.

"Šiuo būdu būtų siekiama, kad pasitarime vykstančiose diskusijose atsispindėtų ir ekspertinis, ir politinis, ir žmogaus, susiduriančio su ta problema, požiūris. Tai sudarytų sąlygas tinkamam programų įgyvendinimui", – pabrėžė I.Zurlytė.

Paskata kitiems regionams

"Kauno regionas išsiskiria iš kitų tuo, kad turi ilgas bendradarbiavimo su PSO tradicijas ir daugelis veiklų mums puikiai žinomos", – sakė profesorė I.Misevičienė.

Kaune ir Kauno regione daugiau nei dvidešimt metų plėtojamas "Sveiko miesto", "Sveikatą stiprinančių mokyklų", "Sveikatą stiprinančių ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų" , "Sveikatą stiprinančių universitetų" judėjimai.

"Kauno regionui nuo 2013 m. tapus Europos SRT nariu, daugiau perimama ta Europos SRT patirties dalis, kur puikiai bendradarbiauja įvairūs sektoriai, kas, deja, Lietuvoje sunkiai įgyvendinama. Manytume, kad žodis "nauja" daugiau tiktų visai Lietuvai, ir būtent tai, kad pasitarimas galėjo paskatinti ir kitus Lietuvos regionus jungtis į Europos SRT", – apibendrino profesorė I.Misevičienė.

Buvimas SRT nariu sudaro visas sąlygas ne tik žinoti, kokios yra gyventojų ligų priežastys, bet ir regionų politikams, sveikatos sistemos specialistams pateikia geros patirties pavyzdžius, kaip įtraukiant visus sektorius galima spręsti sveikatos problemas. Įvertinant tai, kad Klaipėdos regionui atstovavo gausus dalyvių skaičius, tikėtina, kad šis regionas galbūt svarstys galimybę tapti Europos SRT nariu.

Kauniečiai yra sveikesni

Kauno regionas pirmasis Lietuvoje tapo SRT nariu. Jo įsijungimas į Europos SRT sutapo su šio PSO sveikatą stiprinančio judėjimo nauju vystymosi etapu – paieška veiksmingų būdų, kaip naujosios Europos sveikatos politikos "Sveikata 2020" tikslai būtų įgyvendinami regiono ir savivaldybės lygiu.

Kauno regiono gyventojų sveikatos rodikliai šiek tiek geresni, nei kitų Lietuvos regionų. Atlikus aštuonių Kauno regiono savivaldybių gyventojų sveikatos rodiklių analizę, pasirodė, kad tarp jų yra gana nemaži netolygumai. Todėl, koreguojant Kauno regiono strateginius vysymosi tikslus ir atsižvelgiant į "Sveikata 2020" bei Lietuvos sveikatos strategiją 2014–2025 m., planuojant veiklos priemones atsižvelgama į sveikatos netolygumus. Prioritetine Kauno regiono gyventojų sveikatos stiprinimo kryptimi tapo sveikatos netolygumų mažinimas, kontroliuojant socialinius-ekonominius veiksnius, skiriant didesnį dėmesį pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Kasmet Kauno regione organizuojos metinės-ataskaitinės konferencijos, į kurias kviečiami visų aštuonių Kauno regiono savivaldybių atstovai. Konferencijos skiriamos tam tikrai su gyventojų sveikata susijusiai problemai aptarti.