11-metės mama siūlomai naujai „gpaso“ tvarkai nepritaria: nenorėčiau tokio amžiaus vaiko skiepyti

„Šiuo metu vyksta diskusijos, kad amžiaus ribą reikėtų pamažinti – galbūt iki 12 metų. Taip pat svarstoma galbūt atsisakyti testų. Kol kas sprendimai nėra priimti, bet diskusijos tikrai vyksta“, – teigė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Vilnietė Vaida augina 11 metų dukrą. Moteris tokios naujos tvarkos ir nesupranta, ir nepritaria. Logiškai mąstant, tai reikštų, jog po metų dukrą reikėtų skiepyti.

„Tikrai nenorėčiau tokio amžiaus vaiko skiepyti. Labai nenorėčiau, kad priimtų šitą nuosprendį, kad nuo 12 metų reikėtų galimybių paso“, – tikino Vaida.

Šiuo metu vaikus galima skiepyti nuo 12 metų, galimybių pasas išduodamas nuo 16 metų. Tad, pavyzdžiui, nepasiskiepijęs ar net sergantis penkiolikmetis gali visur laisvai judėti. Dabar pro patikrą praeinantiems paaugliams būna, kad tenka rodyti dokumentą, kadangi iš akies įvertinti amžių ne visada paprasta.

„Priklauso nuo to, kaip vaikas atrodo. Jeigu atrodo, kad tai – tikrai mažas vaikas, tai kokia prasmė man prašyti? Bet jeigu atrodo, kad yra bent 16 metų, tada – taip“, – aiškino apsaugos darbuotojas Simonas.

Simonas pastebi, kad nors tokio reikalavimo ir nėra, kai kurie vaikai galimybių pasus jau turi ir noriai juos rodo.

Tikrai nenorėčiau tokio amžiaus vaiko skiepyti. Labai nenorėčiau, kad priimtų šitą nuosprendį, kad nuo 12 metų reikėtų galimybių paso.

„Yra nemažai atvejų, kai 13–14 metų merginos ateina su savo pasu“, – pasakojo Simonas.

Sveikatos apsaugos ministerija plačiau situacijos nekomentavo, tačiau pridūrė: pakeitimai dar nėra galutinai suderinti. Jei Vyriausybė pritartų, galimybių pasas nuo 12 metų įsigaliotų gruodį.

Ekspertai pridūrė, jog vaikai yra mobiliausia grupė, tad virusą lengvai gali pernešti.

„Kad labai sunkiai vaikai sirgtų, yra reti atvejai. Dažniausiai būna, kad jie turi gretutinių ligų. Juos verta paskiepyti, bet dabar mums tai nėra aktualiausia problema“, – komentavo imunologas Marius Strioga.

Dar vienas iš siūlymų – įvesti galimybių paso galiojimą. Terminas – septyni mėnesiai. Po to tektų skiepytis vėl. Ekspertai tarėsi ir dėl revakcinacijos paankstinimo, kad trečiąja doze pasiskiepyti būtų galima anksčiau nei praėjus pusmečiui po antros dozės.

„Dabartiniai tyrimai rodo, kad po trijų keturių mėnesių visų vakcinų, išskyrus „Moderna“, apsauga reikšmingai mažėja. Ypač delta atmainos kontekste“, – teigė M. Strioga.

„Dėl sustiprinančios dozės skyrimo laiko laukiama Europos vaistų agentūros ir Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos rekomendacijų“, – rašė Sveikatos apsaugos ministerija.

Artimiausiu metu pasirodys, ir kas užsikrėtė per Vėlines. Anot vyriausiosios epidemiologės L. Ašoklienės, situacija dabar labai sudėtinga. Nepaisant skiepijimosi, šiuo metu užsikrėtimų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o šios bangos piko dar nesame pasiekę. Valdžiai įtampą kelia ir artėjantis kalėdinis laikotarpis. Ar bus dar vienas karantinas? Klausimas lieka atviras. Kol kas Vyriausybė apie galimus pokyčius plačiau nekomentuoja, sprendimus numatoma priimti trečiadienį.