Paaiškėjo, jog visos pastangos kiekvienoje klasėje patalpinti modernią įrangą ir taip suteikti galimybę mokiniams sparčiau tobulėti tėra lėšų švaistymas. Mažesnis popieriaus naudojimas bei interneto prieiga ilgą laiką buvo vienas svarbiausių prioritėtų. Visgi, mokytojai pagaliau pradėjo skųstis, jog technologijų antplūdis neduoda lauktų rezultatų ir mokinių testų rezultatai ne ką pagerėjo, o švietimo modernizavimo išlaidų pateisinti irgi nėra kaip. 

Nuo 2005 metų mokymosi rezultatai Jungtinėse Amerikos Valstijose suprastėjo, o modernios technologijos šioje srityje visai nepadeda. Mokyklos išleidžia nemenką dalį savojo biudžeto gerindamos technikos standartus, užtikrindamos galimybę kiekvienam moksleiviui naudotis kompiuteriu bei internetu net ir tradicinių mokymo metodų sąskaita. Toks požiūris, kai kurių teigimu, neduoda laukto rezultato. 

Kaip bebūtų, technologijų diegimo švietimo srityje iniciatoriai, daugiausiai Baltųjų Rūmų institucijų darbuotojai bei Silicio Slėnio atstovai, teigia, jog testų rezultatai neatskleidžia realios padėties. Jų manymu, vaikai auga geriau pasiruošę darbui aušktąsias technologijas įsisavinusiose įmonėse. Kontrolinių rezultatai, matematikos testų balai bei kiti rodikliai, rodo priešingus rezultatus. Visgi, „modernaus“ mokslo šalininkai savo nuomonės nekeičia ir argumentuoja, jog „pasenę“ mokymosi metodai neatskleidžia svarbių moksleivių gabumų, įgaunamų dėl mokslo įstaigose naudojamų aukštųjų technologijų.