Lietuva yra apsisprendusi iš ES 2007-2013 metų struktūrinės paramos apie 1 mlrd. litų skirti mokslo slėnių plėtrai.

Iš viso bus plėtojami penki slėniai. „Saulėtekio" slėnyje Vilniuje planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: lazeriai ir šviesos technologijos; medžiagotyra ir nanotechnologijos; puslaidininikių fizika ir elektronika; civilinė inžinerija.

Slėnio iniciatoriai: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Fizikos institutas, VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, VšĮ „Saulėtekio slėnis", VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas; Lazerių ir šviesos mokslų technologijų asociacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Žinių ekonomikos forumas, VšĮ Intechcentras.

Pagrindiniai projektai: Nacionalinis fizinių ir technologijų mokslų centras, VU LTC plėtra, VGTU Civilinės inžinerijos centras, Mokslo ir technologijų parko plėtra. Lėšų poreikis - 641,4 mln. Lt. Tyrėjų skaičius - apie 750.

„Santaros" slėnyje Vilniuje planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologija; inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir darnus vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos.

Slėnio iniciatoriai: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Biochemijos institutas, Biotechnologijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, VU ligoninės Santariškių klinikos; UAB "Fermentas", UAB "Sicor Biotech", UAB Teltonika, Farmacinės pramonės įmonių asociacija.

Pagrindiniai projektai: Jungtinis gyvybės mokslų centras,

Jungtinis inovatyvios medicinos centras, Jungtinis gamtos tyrimų centras, Informacinių technologijjų atviros prieigos centras, IKT technologijų parkas ir BIO technologijų parkas. Lėšų poreikis - 485,46 mln. Lt. Tyrėjų skaičius - apie 600.

„Santakos" slėnyje Kaune planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: darnioji chemija; mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos; ateities energetika; informacinės ir telekomunikacinės technologijos.

Slėnio iniciatoriai: Kauno technologijos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos energetikos institutas; UAB koncernas „Achemos grupė", AB „Kauno tiltai", UAB „MG Baltic Investment", UAB „Arvi" ir ko.

Pagrindiniai projektai: Nacionalinis atviros prieigos centras, Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras,  Ateities energetikos technologijų mokslo centras, Technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus bei eksperimentinės plėtros bazė. Lėšų poreikis - 288,450 mln. Lt. Tyrėjų skaičius - apie 470.

„Nemuno" slėnyje Kaune planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas.

Slėnio iniciatoriai: Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos miškų institutas, KTU Maisto institutas; UAB „Arvi" ir ko, UAB koncernas „Achemos grupė", UAB "Kauno grūdai", UAB "Utenos mėsa" ir kiti privatūs partneriai.

Pagrindiniai projektai: Žemės ir miškų jungtinis tyrimų centras, LŽŪU ir LVA centrai, Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukciono centras. Lėšų poreikis - 221,448 mln. Lt. Tyrėjų skaičius - apie 600.

„Jūriniame" slėnyje Klaipėdoje planuojamos vystyti mokslinių tyrimų kryptys: jūros aplinka; jūros technologijos.

Slėnio iniciatoriai: Klaipėdos universitetas, Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Botanikos institutas, Geologijos ir geografijos institutas, VšĮ "Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas", VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, verslo įmonių asociacijos, užsienio partneriai.

Pagrindiniai projektai: Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centras, Jūrinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo laivai. Lėšų poreikis - 241,351 mln. Lt. Tyrėjų skaičius - apie 110.

Lietuvai paskirta ES parama bus investuojama ne tik į slėnius. Tyrėjų karjeros programai vykdyti numatyti 500 mln. litų, Bendrajai nacionalinei kompleksinei programai - 800, o Bendrajai nacionalinei mokslinių tyrimų ir verslo bendradarbiavimo programai - 700 mln. litų.