Pasaulis prabils lietuviškai

Gausų studentų būrį, užsienyje studijuojantį lietuvių kalbą ir kultūrą, papildys nauji studentai. Varmijos Mozūrų universitete Olštyne, Lenkijoje, kuriamas naujas lituanistikos židinys: čia studentai galės pasirinkti Lietuvos istorijos, etnologijos, lietuvių kalbos ir kultūrologijos studijas.

„Lietuvoje mokyklose vaikai nemokomi kalbos grožio, nyksta senosios gramatinės formos, o keliauti po pasaulį pradėję lietuviai tarytum gėdijasi savo šnekos - esą iš jos, priešingai nei iš kai kurių užsienio kalbų, jokios naudos", - apgailestauja europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis.

Kol lietuviai gėdijasi, užsienio studentai su dideliu noru ir kantrybe kimba į nelengvas lietuvių ar baltų filologijos studijas, rašo „Studentų era". Kad šios studijos paklausios, įrodo užsienio universitetų skaičius, kuriuose galima pasirinkti lituanistikos ar baltistikos studijas.

Šiuo metu užsienyje, daugiausia Europoje, yra daugiau nei 30 lituanistikos ir baltistikos židinių, kuriuose lietuvių kalbą tiria ir dėsto nuo vieno iki keliolikos žmonių. Šie centrai skiriasi tiek lektorių, dėstytojų, studentų skaičiumi, tiek studijų programomis, tiek kita veikla. Maždaug trečdalyje tokių universitetų vykdomos savarankiškos lituanistikos ar baltistikos studijų programos. Likusiuose dviejuose trečdaliuose lietuvių kalba dėstoma kaip laisvasis ar pasirenkamasis dalykas, taip pat kaip bendresnių filologinių ar tarpdalykinių studijų specializacijos dalykai.

Spalio 28-tą dieną pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos istorijos instituto ir Varmijos Mozūrų universiteto dėl Lietuvos istorijos, etnologijos, kultūrologijos bei lietuvių kalbos studijų Olštyno universitete.

Naujo lituanistikos centro atidarymas - didelė šventė neabejingiems lietuvių kalbai ir kultūrai, nes, deja, per paskutiniuosius porą metų dėl įvairių priežasčių keli lituanistikos centrai užsidarė. Pavyzdžiui, atskiros studijų programos nuo 2006 m. neliko Prahos Karelo universitete, nuo 2007 metų nebėra ir Miunsterio užsienyje studijuoja apie 600 studentų. Gausiausias būrys yra Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Kiek studentų lietuvių kalbą, literatūrą, folklorą ar kultūrą renkasi kaip laisvąjį ar pasirenkamąjį dalyką, tikslių duomenų neturima, spėjama, kad ne mažiau nei 600. Iš jų - apie 200 magistrantų ir 19 doktorantų.

Savarankiškas lietuvių ar baltų filologijos, lituanistikos ar baltistikos studijų programas galima rinktis:

Latvijos universitete (Ryga, Latvija)

Varšuvos universitete (Lenkija)

Adomo Mickevičiaus universitete (Poznanė, Lenkija)

Masaryko universitete (Brno, Čekija)

Helsinkio universitete (Suomija)

Greifsvaldo universitete (Vokietija)

Stokholmo universitete (Švedija)

Sankt Peterburgo valstybiniame universitete (Rusija),

Ilinojaus universitete (JAV)

Vašingtono universitete (JAV)

Lietuvių kalbą ar lituanistiką kaip atskirą pasirenkamąjį ar laisvąjį dalyką galima rinktis:

Liepojos pedagogijos akademijoje (Latvija),

Daugpilio universitete (Latvija),

Kaliningrado Imanuelio Kanto universitete (Rusija),

Maskvos humanitariniame universitete (Rusija),

Paryžiaus aukštųjų studijų mokykloje,

Parmos universitete (Italija),

Lundo universitete (Švedija),

Krokuvos universitete (Lenkija),

Zagrebo universitete (Kroatija),

Merilendo universitete (JAV),

Seatlo universitete (JAV),

Leideno universitete (Olandija),

Balstogės universitete (Lenkija).

Tokių universitetų esama ir Japonijoje bei Australijoje, tad šis sąrašas nėra visiškai išsamus.