Pereiti į pagrindinį turinį

Siūlo nemokamą mokslą studijuojantiesiems valstybės užsakymu

2012-01-11 14:45
Siūlo nemokamą mokslą studijuojantiesiems valstybės užsakymu
Siūlo nemokamą mokslą studijuojantiesiems valstybės užsakymu / Shutterstock nuotr.

Konstituciniam Teismui (KT) Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, opoziciniai socialdemokratai įregistravo laikinojo Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

KT konstatavus, kad universitetų tarybų sudarymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, socialdemokratai savo projekte siūlo tarybos funkcijas perduoti iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui.

Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinus nuostatą, kad studentų rotacija pagal akademinio pasiekimo rezultatus vyksta tik po dvejų metų studijų, socialdemokratai siūlo studentus vertinti kas semestrą, o gerai besimokančiais pripažinti turinčius 8 balų vidurkį.

Projektu siūloma nustatyti, kad nemokamas aukštasis mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas tiems gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų atitinkamų sričių specialistų poreikį. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.

Mokslo ir studijų įstatymo projektui kuo greičiau pateikti socialdemokratai inicijuoja neeilinę Seimo sesiją sausio 17-19 dienomis. Tam renkami parlamentarų parašai, jų turi būti ne mažiau kaip 47.

Parašus socialdemokratai tikisi surinkti iki šios savaitės pabaigos.
Socialdemokratai siūlo kol kas priimti laikinąjį aukštojo mokslo sistemos veiklą reglamentuojantį įstatymą, kadangi po KT sprendimo skubina atsiradęs teisinis vakuumas. Mat pagrindiniam įstatymui sukurti dėl jo sudėtingumo sako reikiant daugiau laiko.

„statymo leidėjas privalo nedelsiant užpildyti spragą. Kadangi šio įstatymo teisinis reguliavimas bus pakankamai sudėtingas, prireiks daugiau laiko priimti pagrindinį įstatymą, todėl Seimas įpareigotas nustatyti laikiną teisinį reguliavimą, tik vėliau rengti ilgalaikį įstatymo projektą“, - Socialdemokratų partijos frakcijos išplatintame pranešime cituojamas vienas projekto iniciatorių Vytenis Povilas Andriukaitis.

Anot jo, turi būti atstatyta aukštųjų mokyklų autonomija, rektoriaus rinkimų teisę atiduodant senatui. Priežiūros ir kontrolės taryba būtų formuojama taip, kaip pasisakė KT.

Pasak parlamentaro, projekte atsiradęs siūlymas nemokamą mokslą laiduoti tik tiems gerai besimokantiems studentams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, Vyriausybė turės planuoti darbo vietų skaičių viešajame ir privačiame darbo sektoriuje, o stojantysis pagal valstybės deklaruotą specialistų poreikį galės planuoti, ar baigęs studijas galės tikėtis gauti darbą.

Taip pat socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas studijoms teiktų ne komerciniai bankai, o Valstybinis studijų fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai.

Taip pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų finansuoti daugiau studijų vietų, nei jų yra valstybės užsakymų, o privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju, jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.

Socialdemokratai siūlo, kad laikinojo Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl studentų priėmimo, studijų tvarkos būtų įgyvendinamas nuo šių metų rugsėjo, o per tris mėnesius nuo jo įsigaliojimo priimami teisės aktai, kuriais atšaukiami ar pakeičiami švietimo ir mokslo ministro paskirti tarybos nariai, likviduojama Aukštojo mokslo taryba.
KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms, susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.c

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų