Bolivija pasiruošusi „atpratinti“ automobilius nuo naftos

Filmas „Atgal į ateitį“ švenčia savo 25-ąsias metines.

Nors mes neturime tokio laiku keliaujančio automobilio, kaip legendinis minėto filmo herojus „DeLorean“, pasaulis jau pasiruošęs kitai automobilių pramonės revoliucijai. Automobilių pramonės atstovai neabejoja: elektromobiliai yra pakeliui ir netrukus taps daugelio kasdienybe.

Bendrovė „General Motors“ jau kitą mėnesį ketina pristatyti naująjį „Chevrolet Volt“. Nors ši transporto priemonė nėra 100 proc. elektrinė (joje įmontuotas benzininis variklis, įsijungiantis elektriniu režimu nuvažiavus maždaug 60 kilometrų), didžioji dalis priemiesčiuose gyvenančių žmonių su juo galės įveikti nemažą atstumą, kol jiems prireiks sustoti benzino kolonėlėje.

Vyriausiasis „Chevrolet Volt“ inžinierius, Tony Posawatzas, yra pasakęs: „pasižiūrėję į tokių šalių, kaip Kinijos, Brazilijos, Indijos, Rusijos ir pan., augimo potencialą, galime teigti, kad iki 2020 metų planetoje atsiras dar 300 mln. automobilių. Norėtume, kad daug iš jų, jei ne didžioji dauguma, būtų varomi elektra“.

Automobilių pramonės analitikai prognozuoja, kad iki 2020 metų vienas iš dešimties automobilių pasaulyje bus varomas elektra. Šiuo metu dauguma, jei ne visi, automobilių gamintojai elektromobiliuose montuoja ličio-jonų baterijas. Jei minėtos prognozės išsipildys, anot ekspertų, ličio paklausa pranoks pasiūlą per mažiau nei dešimt metų. Nebent būtų atrasti nauji ličio šaltiniai.

Vienas iš jų egzistuoja Bolivijos Altiplane – aukščiausiame ir didžiausiame pasaulyje plokščiakalnyje po Tibeto, esančiame Anduose. Pasak CNN žurnalisto, patekti čia nėra lengva. Iš pradžių jis skrido į La Pasą – aukščiausiai esančią sostinę pasaulyje. Pasak žurnalisto, priprasti prie čia esančio klimato, prireikė kelių valandų.

Iš La Paso jis keturračiu automobiliu išvyko į Ujūnį – didžiausią pasaulyje druskų lygumą. Ši lyguma, pasak CNN žurnalisto, buvo kažkas, į ką nieko panašaus jis ligšiol nebuvo matęs – neaprėpiamos platybės baltumos.

Bemaž panašiausia vieta į ją, greičiausiai būtų Mėnulio paviršius arba Arkties ratas. Ujūnio druskos lyguma užima daugiau nei 10 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – tai maždaug Libano valstybės dydžio teritorija. Joje yra daugiau nei 10 mlrd. tonų druskos.

Visgi kasybos korporacijų ir automobilių gamintojų dėmesį patraukė ne šios druskos, bet tai, kas yra  po paviršiumi.

Litis, jei apie jį žinote nedaug, yra pats lengviausias metalas, kurį galima panaudoti įvairiem poreikiams. Ličio pagalba veikia jūsų „Blackberry“ telefonas, jis taip pat suteikia energijos jūsų „iPod“ ir net yra naudojamas depresijos gydymui. Visgi svarbiausia šio metalo funkcija gali būti dar tik pakeliui – tai ličio potencialas „atpratinti“ pasaulio automobilius nuo naftos.

Būtent litis naudojamas pirmos kartos masinės gamybos, masinės prekybos elektromobilių gamyboje.

Anot Jungtinių Valstijų Geologijos tarnybos, svarbiausios mokslų organizacijos, teikiančios informaciją apie gamtos išteklius, Ujūnio druskos lygumoje gali slypėti 28 proc. pasaulio ličio pasiūlos. Tai galėtų tapti miliniška ekonomine galimybe tokiai šaliai, kaip Bolivija, kuri šiuo metu yra viena iš pačių skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje, kurios bemaž du trečdaliai piliečių gyvena skurde.

Tačiau vienas iš įdomių Bolivijos aspektų – šalyje pasklidusi „išteklių prakeiksmo“ teorija. Anot jos, šalims, kuriose yra daugiausiai gamtos išteklių, dažnai ekonomine, socialine ir politine prasmėmis sekasi prasčiau, nei valstybėms, neturinčioms tiek daug gamtos išteklių.
Bolivija turi ilgą kasybos istoriją, tačiau didžioji dalis šios šalies turtų per daugybę amžių buvo išgrobstyti.

Bolivijos kasybos ministras Jose Pimental tai įvardino taip: „Bolivija yra šalis, turinti aukso, sidabro, alavo ir cinko kasybos tradicijas“. Tačiau jis taip pat pridūrė: „Apie turtus, gautus iš kasybos, visi puikiai žino, tačiau dabar daugiausiai, ką gali pamatyti, tai tuščios kasyklų šachtos ir didžiulės kapinės“.

Bolivijos socialistas prezidentas Evo Morales žada, kad šįkart taip nenutiks. Šalies valdžia turi planų vystyti technologijas, kurios leistų Bolivijai gaminti ličio-jonų baterijas, o ne tik tiekti mineralinius išteklius išsivysčiusiom šalims.

Kiek seniau prezidentas E.Morales tvirtino norįs tikėti vizija, kad vieną dieną Bolivija gamins elektromobilius. Visgi atsižvelgiant į dabartinį infrastruktūros trūkumą ir ekonominius iššūkius, ši perspektyva, bent jau artimiausioje ateityje, gali būti tokia pat neįtikėtina, kaip ir skraidantis „DoLorean“.

Kaip Emobility.lt jau skelbė seniau, manoma, kad kita valstybė, kurioje yra bemaž daugiausiai ličio atsargų visame pasaulyje, tai Afganistanas. Prieš keletą mėnesių apie tai prabilo įtakingas Jungtinių Valstijų dienraštis „The New York Times“. Pasak jo, dėl didžiulių, Afganistane esančių mineralų klodų, Pentagonas šią šalį jau pavadino „ličio Saudo Arabija“.