Elektrinės uždegimo žvakės neypatingai pasikeitė nuo pat vidaus degimo variklio sukūrimo laikų.

Tobulėjo naudojamos medžiagos, didėjo patikimumas ir tarnybos laikas, tačiau pagrindinis principas išliko tas pats.

Kuras uždegamas maža kibirkštimi tarp dviejų arti esančių elektrodų.

Tokios žvakės turi vieną problemą – jos tiesiog neatlieka savo darbo pakankamai gerai. Pats naudojamas uždegimo principas neužtikrina absoliučiai tikslaus uždegimo, ypač žvakėms senėjant.

Dėl to kuras gali užsidegti nelaiku ir nepilnai, o tai reiškia, kad į aplinką bus išmestos nesudegusio kuro dalelės, nepilno degimo produktai, ypač azoto oksidai.Gana seniai buvo aišku, kad lazeriui toks darbas pavyktų geriau. Jų uždegimo laiką galima ypatingai tiksliai kontroliuoti, jiems nebaisus elektrinių kontaktų apdegimas.

Tačiau lazeriai turi savo bėdų – pagaminti mažą, bet galingą ir, svarbiausia, atsparų pragariškoms variklio vidaus sąlygoms lazerį labai nepaprasta.

Tačiau Japonijos Nacionalinio gamtos mokslų instituto tyrėjai ruošiasi artėjančioje tarptautinėje lazerių ir elektrooptikos konferencijoje pademonstruoti savo sukurtą naujos kartos įrenginį, kuris gali atlaikyti degimo slėgius ir temperatūrą. Šioms lazerinėms žvakėms panaudota ypač atspari keramika.

Tik 9 mm skersmens ir 11 mm ilgio įtaise yra du itrio-aliuminio-galio kristalai, vienas legiruotas neodimiu, kitas – chromu.

Skirtingai nuo elektrinių žvakių, kurios dirba mikrosekundžių tikslumu, lazerio blyksnio momentą galima reguliuoti nanosekundžių tikslumu.

Dar pilnesnį sudegimą užtikrina tai, kad lazerinę “kibirkštį” galima sukelti tiesiai kuro mišinio ertmės centre.Tyrėjų komanda dirba kartu su žinomu žvakių gamintoju ir tikisi ištobulinti technologiją iki serijinės gamybos.