Per beveik dešimtmetį planuojamos 22-27 mlrd. litų vertės valstybės, Europos Sąjungos ir privataus kapitalo investicijos kasmet Lietuvai leis sutaupyti po 3-4 mlrd. litų, išleidžiamų energijos išteklių importui.

Tokia prognozė pateikiama naujojoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.

Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje, kurią trečiadienį posėdyje svarsto Vyriausybė, teigiama, kad iki 2020 metų įgyvendinus strategijoje numatytas iniciatyvas, bus užtikrinamas patikimas energijos tiekimas bei stabilesnės ir konkurencingos kainos."Strategijoje numatytų iniciatyvų, reikalingų energetinei nepriklausomybei pasiekti, įgyvendinimas valstybės sektoriui kainuotų 11–13 milijardų litų, įskaitant valstybės įmonių lėšas, Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir kitą tarptautinę paramą.

Papildomi 11–14 milijardų litų būtų skiriami privačių investuotojų. Šios investicijos kasmet leis sutaupyti po 3–4 milijardus litų, išleidžiamų energijos išteklių importui (dabartinėmis kainomis tai sudaro 3–4 proc. BVP)", - teigia Energetikos ministerija.

Be to, įgyvendinus strategijoje numatytas iniciatyvas, kiekvienam namų ūkiui kasmet apie 500 litų sumažės šildymo kaštai, bus sukuriama 5–6 tūkst. nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje, investicijos skatins ekonomiką statybų ir paslaugų sektoriuose, rašoma dokumente.Anot strategijos autorių, šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje suvartojamo kuro ir energijos yra importuojama, o sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva nebepajėgia patenkinti savo elektros energijos poreikių konkurencingomis kainomis. Be to, elektros tinklai nėra sujungti su Europos elektros energetikos sistemomis, todėl importuoti elektrą Lietuva gali tik iš kelių valstybių.

„2020 metais ne mažiau kaip pusė reikalingos energijos bus pagaminama šalies viduje, o trūkstami energijos ištekliai – importuojami iš skirtingų šaltinių. Nauji elektros energijos gamybos pajėgumai bei elektros ir dujų jungtys su ES tinklais užtikrins pakankamą energijos paklausos šalies viduje tenkinimą ir leis pasinaudoti visais ES vieningos energijos rinkos teikiamais privalumais“, - teigiama strategijoje.

Tarp didžiausių Lietuvos planuojamų energetikos projektų - naujos atominės elektrinės statybos, suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimas su Europos šalių elektros tinklais, dujotiekis su Lenkija, požeminės dujų saugyklos statybos.Seimas pernai lapkritį grąžino Vyriausybei taisyti naująją strategiją, kuri nustato pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2030 metų bei nubrėžia energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.

Patvirtinus Nacionalinę energetikos strategiją Seime, būtų rengiamas ir tvirtinamas Strategijos įgyvendinimo planas, kuriame bus konkretizuojamos Strategijos įgyvendinimo nuostatos ir konkretūs projektai, numatomi investiciniai poreikiai.Šiuo metu galiojanti Nacionalinė energetikos strategija buvo patvirtinta 2007 metais.