Pagąsdinimai be įrodymų

Paskutinę vasario savaitę parlamentaras Dainius Kepenis, atstovaujantis valdančiajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, surengė spaudos konferenciją, į kurią sukvietė penktos kartos judriojo ryšio (5G) priešininkus, nuogąstaujančius, kad sutankinto siųstuvų tinklo skleidžiamos elektromagnetinės bangos pražudys lietuvių sveikatą.

Profesorius emeritas Jonas Grigas kalbėjo, kad akcentuojama tik 5G potenciali nauda, bet nutylima apie elektromagnetinio lauko keliamas grėsmes. Esą mokslininkai šios temos vengia, nes finansiškai remiamos jų laboratorijos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė, Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vedėja Rasa Jančiauskienė citavo Kanados ir JAV mokslininkų tyrimo išvadas, kuriose neva įrodoma, kad nejonizuojančios spinduliuotės poveikis yra neigiamas ne tik žmogaus odai ir akims, bet ir sisteminis visam organizmui. O įdomiausia, gydytoja pripažino, kad konkrečių eksperimentų rezultatų mokslinėje literatūroje jai neteko matyti.

Degintis saulėje pavojingiau

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto prof. Algimantas Kežionis sako, kad 5G technologijos baimė yra neracionali. Mat panašiu poveikiu gyviems organizmams pasižymi ir šiuo metu naudojamos 2G, 3G ir 4G technologijos.

"Elektromagnetinio lauko energijos kiekiai, kuriuos sugeria žmogaus ir bet kurio kito organizmo kūnas iš visų mobiliojo ryšio bazinių stočių, yra 1 000–10 000 kartų mažesni, negu tuo pat metu sugerta energija, pavyzdžiui, deginantis saulėje", – teigia profesorius.

Elektromagnetinio lauko energijos kiekiai, kuriuos sugeria žmogaus ir bet kurio kito organizmo kūnas iš visų mobiliojo ryšio bazinių stočių, yra 1 000–10 000 kartų mažesni, negu tuo pat metu sugerta energija, pavyzdžiui, deginantis saulėje.

Anot jo, apie jonizuojantį poveikį, kuris gali sukelti spindulinę ligą, genetinių pakitimų ar onkologines ligas, negali būti nė kalbos, kadangi statiniai elektriniai, magnetiniai laukai, radijo bangos priskiriamos nejonizuojančiai spinduliuotei. Kita kalba apie jonizuojančius rentgeno ir gama spindulius, kurie išties turi poveikį organizmui.

2018 m. rugsėjį Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija (ICNIRP) pateikė apibendrintus tyrimų duomenis, neradusius "nuoseklių įrodymų, kurie galėtų suteikti pagrindo dabartinėms poveikio žmogui rekomenduojamoms normoms keisti". ICNIRP yra pagrindinė ekspertų komisija, kurios išvadų pagrindu savo rekomendacijas dėl elektromagnetinės spinduliuotės normų teikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Negana to, iki šiol Lietuvoje įteisintos elektromagnetinės taršos normos gyvenamojoje aplinkoje yra dešimt kartų mažesnės, nei rekomenduoja PSO.

Baimė nepagrįsta

Dabar keliamas sąmyšis dėl 5G, bet verta prisiminti, kad panašių akcijų anksčiau būdavo ir dėl 2G ryšio antenų. Dabar tai visi pamiršo.

Pasak prof. A.Kežionio, jeigu jau nerimaujama dėl spinduliuotės, tai vertėtų atkreipti dėmesį į naudojamus mobiliuosius telefonus: "Paprastai telefono siųstuvas aktyvios būsenos sukuria nepalyginti didesnę spinduliuotę žmogaus aplinkoje, negu visi kiti radijo bangų šaltiniai kartu paėmus. Reikia nepamiršti, kad ir kišenėje esančio telefono siųstuvas tam tikrais momentais būna įjungiamas ir sukuria gana stiprią momentinę elektromagnetinę spinduliuotę."

O mobiliojo tinklo siųstuvus stengiamasi valdyti taip, kad jie spinduliuotų kuo mažesnės, bet informacijos perdavimui pakankamos energijos bangas.

"Kuo telefonas ir bazinė stotis yra arčiau vienas kito, tuo mažesnės siųstuvų spinduliuojamos elektromagnetinių bangų energijos pakanka informacijai perduoti, kartu mažėja ir trukdžiai kitiems ryšiams. Labiau išvystyta tinklo infrastruktūra lemia mažesnį bangų foną. Jis didėja dėl mobiliaisiais tinklais perduodamo didesnio informacijos srauto, o tobulėjanti infrastruktūra kompensuoja šį augimą, išlaikant spinduliuotę leistinose ribose", – aiškina profesorius.

Poveikio nenustatė

PSO rekomendacijos pagrįstos ilgamečiais tyrimais. Juos atlieka ir Lietuvos mokslininkai. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Telekomunikacijų mokslo centras dvi serijas elektromagnetinės spinduliuotės poveikio bandymų vykdė kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto mokslininkais. Centro vadovas doc. dr. Kęstutis Svirskas sakė, kad šiuo metu kaip tik baigiamas rengti straipsnis apie bandymų rezultatus, kuris pateks ir į PSO mokslinių tyrimų duomenų bazę.

"Pirmoji bandymų serija buvo prieš keletą metų, kai Lietuvoje galiojo higienos norma, leidžianti 100 kartų mažesnę elektromagnetinę taršą negu daugumoje ES valstybių. O paskutiniai bandymai baigti praėjusių metų pabaigoje. Mes dvi valandas švitinome vėžines ir kitokias ląsteles, viršydami galiojančias higienos normas 100 kartų, po to atlikome standartinius testus – sėjome ląsteles ir stebėjome jų evoliuciją, kaip jos dauginasi ar kaip nors reaguoja į apšvitą. Ir pirmu atveju, ir taikant atnaujintą tyrimų metodiką, rezultatas tas pats – jeigu ląstelės ir siunčia kažkokį signalą apie pokyčius, jo išmatuoti nepavyko, jis paskendo triukšme", – teigė K.Svirskas.

Yra skeptikų, bet yra ir tokių žmonių, kurie stumia procesus į priekį, ir galų gale pusiausvyra nusistovi progreso naudai, sveikas protas laimi.

Jis apgailestavo, kad bandymus galima buvo atlikti tik trumpu laikotarpiu – savaitę dvi, nes tai kainuoja milžiniškus pinigus, tam reikalingi valstybės užsakymai. Skeptikų kaltinimai, neva mūsų mokslininkai ignoruoja neigiamą spinduliuotės poveikį įrodančius tyrimus, nes jų laboratorijas finansiškai remia telekomunikacijų atstovai, K.Svirsko teigimu, tėra mokslo darbuotojus įžeidžiantys prasimanymai.

"Mūsų universitete esame absoliučiai savarankiški ir laikomės mokslininko etikos. Argi mes meluosime žmonėms, kai patys esame vieni iš jų, gyvename toje pačioje aplinkoje? Mes greičiau kaip tie sensoriai, kurie turi signalizuoti, kai kažkas yra blogai", – sakė mokslininkas.

Jo manymu, pažangos priešininkų visada buvo ir bus – tai yra natūrali žmogaus kova su baimėmis.

"Kai atsirado pirmieji traktoriai, Rusijos žmonės juos vadino velnio mašinomis ir nenorėjo jų priimti. Mūsų dienomis gyventojai baiminosi ir 2G ryšio, paskiau 3G ir 4G, kadangi atėjo nežinomas dalykas, o viskas, kas nežinoma, kelia nepasitikėjimą ir baimę. Tačiau kiekviena lazda turi du galus – yra skeptikų, bet yra ir tokių žmonių, kurie stumia procesus į priekį, ir galų gale pusiausvyra nusistovi progreso naudai, sveikas protas laimi", – aiškino K.Svirskas.

Scanpix nuotr.

Įžvelgia spekuliacijas

Asociacijos "InfoBalt" vadovas Mindaugas Ubartas įsitikinęs, kad sąmokslų teorijos plinta dėl žmonių nežinojimo apie elementarius fizikos dėsnius, o jų skleidėjai dažnai siekia pigaus dėmesio ir didesnio populiarumo prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Tarptautiniu lygiu Lietuva išties turi tam tikrų sunkumų, nes turi sieną su Rusija ir reikia susiderinti dažnių naudojimą.

"Rusai deklaruoja, kad 3 500 megahercų (MHz) dažnį, kuris numatytas 5G, jie naudoja kariniams tikslams, todėl iš jų pusės yra stabdžių. Bet šioje srityje ne pirmus metus dirba Ryšių reguliavimo tarnyba, derybos vyksta ir europiniu lygiu. Tikiu, kad sprendimas bus pasiektas artimiausiu metu", – "Kauno dienai" sakė M.Ubartas.

Prieš maždaug dešimt metų jis tiesiog dėl įdomumo užfiksavo, kas skleidžia stipriausią elektromagnetinę spinduliuotę namuose, ir tai buvo ne kineskopinis televizorius ir net ne mikrobangų krosnelė, o dienos šviesos lempa.

"Jų veikimo principas yra elektromagnetinės bangos, kurios juda dujomis, priversdamos jas švytėti. Tokios lempos apšviečia visus biurus, naudojamos ir butuose, bet niekas prieš jas neorganizuoja kampanijų dėl kenkimo sveikatai", – pastebi pašnekovas.

Dabar vajus prieš 5G sukeltas dėl to, kad šiam ryšiui įdiegti reikia daugiau siųstuvų ir pasiūlyta keisti higienos normą, reguliuojančią elektromagnetinės taršos ribas, kurias siekiama sulyginti su rekomenduojamomis PSO.

Spekuliuojantiems elektromagnetinės taršos pavojais sveikatai M.Ubartas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių ES ir siekia 59 metus. Vadinasi pensijos pas mus sveikas niekas nesulaukia.

"O štai Švedijos gyventojams sveikatos problemų kyla sulaukus vidutiniškai 73 metų. Ši šalis yra mūsų minimų technologijų diegimo pionierė – ten pirmiausia atsirado 2G, 3G ir 4G ryšiai, ir ten jau seniai galioja europinės higienos normos. Ar šis pavyzdys nėra atsvara visiems rėksniams, kurie remiasi pseudomoksliniais tyrimais, mėgindami stabdyti progresą?" – klausia M.Ubartas.

Kalbėdamas apie 5G, jis akcentuoja, kad tai yra technologija, su elektromagnetine spinduliuote susijusi tik tuo, kad naudoja tam tikrų dažnių juostas, o visi dažniai juostoje nuo 700 iki 3 500 MHz yra saugūs.

"Taigi, jeigu sakoma, kad 5G kenkia sveikatai, remiantis kažkokiais JAV tyrimais, noriu priminti, kad JAV tas ryšys teikiamas 2 600 MHz dažniu, o Wi-Fi ryšys pas mus – 2 400 MHz dažnyje. Bet neteko girdėti iš 5G skeptikų, kad Wi-Fi naudojimas kelia pavojų sveikatai", – pastebi pašnekovas.

Naujos galimybės

Jis siūlo prisiminti fizikos pamokas mokykloje: kuo žemesnis elektromagnetinių bangų dažnis, tuo plačiau ir toliau jis sklinda, bet jo galimybė pernešti informaciją yra mažesnė. Pavyzdžiui, šiuo metu 4G ryšys yra 800 MHz dažnyje, ir jeigu didelėje teritorijoje nedaug naudotojų, jie gauna labai kokybišką paslaugą. Bet jeigu siekiama, kad gerą ryšį toje teritorijoje gautų labai daug naudotojų, dažniai turi būti aukštesni.

"3 500 MHz dažnis, numatytas 5G, labiausiai reikalingas miestuose. Jis sklinda iki 1 km, bet kai vartotojų labai daug, reikia tankinti siųstuvų tinklą. Čia ir prasideda kalbos, kad bus labai didelė spinduliuotė, tačiau tai netiesa. Kuo tankesnis tinklas, tuo mažesnės galios siųstuvai, nes reikia išvengti interferencijos tarp tų "mikrocelių", kitaip sakant, kad jos viena kitos nepermuštų", – dėsto M.Ubartas.

Jis primena, kad vien tik televizijos ir radijo programoms transliuoti Lietuvoje buvo kelios dešimtys retransliavimo bokštų, o 2G ryšiui reikėjo jau 900 bokštų, bet jų galingumas buvo gerokai mažesnis nei TV retransliatorių. Miestuose tinklai tankesni, nes vartotojų skaičius labai didelis ir visi tikisi kokybiškų paslaugų.

Tačiau 5G ryšys atveria labai daug galimybių, peržengiančių eilinių vartotojų interesus.

"Norėčiau, kad lietuviai būtų lyderiai ne tik 5G įdiegimo srityje, bet ir šios technologijos tyrimuose ir pritaikyme, kurio konkrečius produktus galėtume pardavinėti visam pasauliui, – sako M.Ubartas. – Kol kas 5G vartotojai pasaulyje šia technologija sprendžia tokius pat dalykus, kaip ir 4G, bet naujoji technologija atveria kelią vystyti daiktų internetą arba daviklių internetą, kai surinkus duomenis galima priimti algoritmais pagrįstus sprendimus. Pavyzdžiui, integruoti į visuomenę neįgaliuosius: daug kur pasaulyje aklieji turi vedlius – šunis, bet juos galėtų pakeisti šalmas, kuris analizuotų vaizdą ir praneštų žmogui, kur pasukti, kada sustoti ir pan. Tai būtų labai svarbi paslauga šiai žmonių grupei. Taip pat ir transporto srityje 5G technologija gali tapti iki šiol neregėtu proveržiu. Vilniuje jau yra dvi bazinės bandomosios stotys, galima vykdyti tyrimus, ieškoti pritaikymo formų."