Skurdas klesti. Nežinia, ar krizė gyventojus jau nustūmė į dugną, ar esama tik pakeliui į bedugnę. Juk alkstančiųjų ir skurstančiųjų kas mėnesį daugėja. Neabejojama, kad rudenį į labdaringų organizacijų duris ištiestomis rankomis prašančių maisto sau ir vaikams kreipsis daugiau nei dešimt tūkstančių panevėžiečių, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Prašys dar daugiau

Sunkmetis vargstančius gyventojus priverčia pamiršti gėdos jausmą: darbo netekę, nesibaigiančių nemokamų atostogų išleisti, mažas pajamas gaunantys ar atlygio už darbą mėnesiais nesulaukiantys panevėžiečiai vis dažniau beldžiasi į labdaringų organizacijų duris. Vieni prašo pietų, kiti - sauso maisto davinio, treti - drabužių ar kitos socialinės paramos. Varguolių ratas įsisuko ir, neabejojama, tik didės.

Vilniuje ir Panevėžyje įsikūrusiam labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ vadovaujanti Deimantė Žebrauskaitė patvirtino, kad kas antrą mėnesį pagalbos prašančiųjų daugėja tūkstančiais. Praėjusių metų liepą į „Maisto banką“ kreipėsi apie 3 tūkstančiai 400 panevėžiečių, o šįmet tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 9 tūkstančius 700. Visiems duotas sauso maisto paketas.

„Šių metų pradžioje atėjo apie 4 tūkstančius gyventojų. O vasarį ir kovą pajutome „sprogimą“ - kreipėsi apie 8 tūkstančius panevėžiečių. Sausą davinį vėl dalinsime rugsėjį. Manau, kad jo paprašys apie 11 tūkstančių gyventojų“, - tikino labdaros organizacijos direktorė.

Pasak D.Žebrauskaitės, trečdalis atėjusiųjų buvo vienaip ar kitaip susidūrę su darbo sunkumais. Maistą dauguma paramos sulaukusių panevėžiečių atsiėmė iš Kranto g. esančio labdaros organizacijos sandėlio.

Vasarai įpusėjus „Maisto bankas“ nemažai sausų davinių išdalino ir parėmė Panevėžyje, Rožių g. 19, įkurtą vaikų paramos namų agentūrą „SOS vaikai“, Šv. Juozapo senelių globos namus, bendradarbiavo su Panevėžio socialinių paslaugų centru.

Daugėja ir šelpiančiųjų

Liepą pagalbos prašiusiems gyventojams išdalintas maisto paketas buvo maždaug 6,5 kilogramo: po vieną kilogramą ryžių, miltų, perlinių kruopų, du kilogramus cukraus, kondensuoto pieno indelis, dribsniai. Pagal galimybes alkstantiesiems duotas bent vieno konservuoto produkto indelis, pavyzdžiui, mėsos. D.Žebrauskaitė negalėjo pasakyti, kiek ilgam vienam asmeniui maisto davinio paketo pakanka.

„Kiekvienas pagal save nusprendžia, ką pasigaminti ir per kiek laiko davinį išnaudoti. Aišku, kad jo neužtenka dviem mėnesiams. Vis dėlto žmonės sako, kad tai didelė parama. Žinoma, prašo daugiau. Ypač nori gauti aliejaus, margarino, sviesto“, - patikino „Maisto bankas“ vadovė.

Pašnekovės teigimu, sunkmečiu ne tik padaugėjo prašančiųjų - vis dažniau kreipiasi ir geriau gyvenantys žmonės, jie nori dalintis. „Maisto bankas“ priima bet kokį sausą, ilgiau išsilaikantį maistą. Jį panevėžiečiai gali aukoti ne tik per akcijas, bet ir kasdien.

„Šįmet yra pirmi metai, kai mes sulaukiame dalintis maistu norinčių gyventojų skambučių, į mus patys kreipiasi verslininkai, parduotuvių vadovai. Norinčiųjų padėti tikrai daugėja. Gal krizė moko žmones solidarizuotis“, - sakė D.Žebrauskaitė.

Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja specialiesiems poreikiams Danguolė Sabulienė informavo, kad paskutinę liepos savaitę buvo gautas 61 prašymas dėl sauso maisto davinio. O pirmosiomis rugpjūčio dienomis - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio - jau 73. Kai kurie panevėžiečiai kreipėsi šeimomis - po tris, keturis ar daugiau žmonių. Todėl iš viso maisto davinio paprašė 153 asmenys.

Išmaitina šimtą

Pasak D.Sabulienės, per dieną sulaukiama apie dvidešimt naujų prašymų. Dažniausiai pagalbos prireikia išsimaitinti nebegalintiems bedarbiams. Didžioji jų dalis - jaunesnio ar vidutinio amžiaus, turintys vaikų.

„Pensininkų sulaukiame tik vieno kito. Dažniausiai ateina jaunesni žmonės. Jie baigė įvairias mokyklas, turi net magistro diplomus, bet darbo neranda. Tie, kurie yra bedarbiai arba turi labai mažas pajamas ar jau ne vieną mėnesį negauna atlyginimo, yra išleisti nemokamų atostogų. Prašymuose žmonės priežastis paaiškina, todėl galime pasakyti, iš kokių įmonių, darboviečių daugiausia kreipiasi“, - sakė socialinė darbuotoja.

D.Sabulienė patikino, kad Panevėžio socialinių paslaugų centre panevėžiečiai gauna ne tik maisto paketą, bet ir reikalingos informacijos, kur kreiptis dėl vienos ar kitos problemos.

Kad alkstančiųjų daugėja, patvirtino ir bene vienintelę Panevėžyje labdaringą suaugusiųjų valgyklą įkūrusi vaikų paramos namų agentūros „SOS vaikai“ vadovė gydytoja Marija Zabulionienė. Pernai lapkritį kalbinta moteris teigė, kad kasdien ateina apie dešimt alkstančiųjų, dabar - penkis ar šešis kartus daugiau.

„Apie 15 val. pietauti sodinam vaikus, maždaug už pusvalandžio - suaugusiuosius. Kasdien pamaitinam apie šimtą žmonių, iš jų suaugusiųjų - apie 60. Tikrai daug. Ir esu įsitikinus, kad situacija tik prastės“, - kalbėjo agentūros įkūrėja.

Pasak M.Zabulionienės, papietauti kasdien ateina įvairaus amžiaus panevėžiečių: vos sulaukę pilnametystės ir septyniasdešimtmečiai, turintys fizinę ar protinę negalią ir nemokantys savimi pasirūpinti, bedarbiai, mažas pajamas gaunantys ar iš įkalinimo įstaigų sugrįžę žmonės. Vieni sėda prie bendro stalo, kiti tik sauso davinio paprašo.

Laukia pagalbos

„SOS vaikai“ vadovė patikino, kad pagalbos ateinančiųjų gėda jau nebekankina - taip likimas prispaudžia. Vis dėlto yra tam tikra grupė žmonių, kuriems agentūros namai durų neatidaro. Pasak M.Zabulionienės, atėjusieji išgėrę niekada nebus laukiami.

„Jeigu jau dabartinė sistema atėmė teisę dirbti ir užsidirbti, pavalgyti teisę turi visi. Tačiau laukiame „švarių“, alkoholio nevartojančių žmonių. Jei matysim, kad maisto poreikis tik augs, kreipsimės į visuomenę. Gal kas galės maisto produktais, daržovėmis, konservais paremti. Ir dabar tokių geradarių labai laukiam. Jiems esame labai dėkingi. Juk „SOS vaikai“ yra bendri viso miesto namai“, - paaiškino pašnekovė.

Gydytojos teigimu, agentūroje laukiama bet kokia pagalba. Pastaruoju metu ypač trūksta savo laiko ir jėgų negailinčių savanorių, jie galėtų pagelbėti virtuvėje. Vargstantieji prašo įvairiausių daiktų: neseniai kreipėsi viena moteris, prašydama surasti lovelę jos dviem vaikams, kitai prireikė spintos. Skurdo prispaustiems suaugusiesiems prisireikia ir drabužių.

„Viską priimam. Net daugiamečių augalų tikimės - norisi, kad aplinka būtų visiems maloni, graži. Sulaukiame ir piniginės pagalbos. Esu nepaprastai dėkinga gydytojai Danguolei Sutkienei - ji neseniai davė 500 litų, kad supirktume vaikams reikalingų mokyklinių priemonių“, - džiaugėsi M.Zabulionienė.

Vaikų paramos namų agentūros vadovė informavo, kad paramos ir maisto atėjusieji pagalba nepiktnaudžiauja. Pasak jos, vieni kasdien lankosi savaitę, kiti - kelis mėnesius, tačiau, užsidirbę litą kitą, dingsta. „Yra keli neįgalūs pensininkai, pietaujantys nuo pirmos priėmimo dienos. Kiti jau pusmetį pas mus vaikšto. Tačiau, jei suranda uždarbio bent dienai, kurį laiką nesirodo“, - pasakojo M.Zabulionienė.

Statistika:

• „Maisto banko“ idėja atsirado JAV 1986 m., vėliau paplito Europos Sąjungos šalyse. Ją vienija Europos maisto bankų federacija.
• „Maisto banko“ labdaros programa Lietuvoje veikia jau šešerius metus, bet tik 2007-aisiais įkurtas savarankiškas labdaros fondas - „Maisto bankas“. Jo tikslas - padėti pamaitinti neturtingus alkstančius Lietuvos gyventojus, mažinti maisto švaistymą, skleisti pilietiškos, atjaučiančios visuomenės idėjas.
• Maisto produktus „Maisto bankas“ gauna įvairiais būdais: pagal sutartis surenka iš verslininkų, organizuoja kasmetes akcijas prekybos centruose, jų metu maisto produktus aukoja šalies gyventojai, ir iš kitų bendradarbiaujančių Europos Sąjungos labdaringų organizacijų.
• Pernai „Maisto banko“ akcija vyko 28 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, talkino 3892 savanoriai. Per akciją surinktų produktų vertė - maždaug 748 tūkstančiai litų. 2007 m. surinkta maisto už 470 tūkstančių litų.
• Pernai 207 prekybos centruose vykusios „Maisto banko“ akcijos dalyviai paaukojo 189 tonas maisto. Jį vargstantiesiems išdalino 146 Lietuvos nepelno organizacijos.
• Pernai „Maisto banko“ remiamose labdaros valgyklose buvo maitinami 4803 žmonės, 27040 gavo vienkartinę paramą maisto paketais.