Didžiosios Lietuvos alaus gamybos bendrovės teigia, kad nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantis draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse neturės didelės įtakos jų pajamoms, tačiau patį draudimą vertina skeptiškai.

„Sprendimas dėl alaus prekybos degalinėse neturės didelio poveikio mūsų įmonės rezultatams, kadangi ši prekybos dalis sudaro nežymią dalį metinių pajamų. Žinoma, siekis mažinti alkoholio prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, vairavimą išgėrus, yra sveikintinas, tačiau tie veiksmai turėtų būti nuoseklūs ir ilgalaikiai“, - BNS sakė „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas Marijus Kirstukas.

Jis pabrėžė, kad įvairūs draudimai dažniausiai veikia priešingai – jei žmonės norės gerti alkoholį, jo įsigis kitur.

„Taip pat šis sprendimas, mūsų manymu, gali pažeisti ir konkurencijos įstatymą, nes diskriminuoja tik vieną iš pardavimų kanalų. Mūsų manymu, dėmesys pirmiausia turėtų krypti ne į draudimus, o į vartojimo kultūros diegimą ir formavimą“, - tvirtino M.Kirstukas.

Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas taip pat prognozavo, kad draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse nesumažins jo vartojimo, o tik padidins prekybos vietų koncentraciją, tuo pačiu mažindamas konkurenciją.

„Tyrimų duomenimis, degalinės yra ta vieta, kur alkoholio pardavimas yra griežčiausiai kontroliuojamas – kiekvienas pirkėjas filmuojamas ir apie pažeidimus operatyviai pranešama. Pagal degalinių pareiškimus, akivaizdu, kad mažės darbo vietų, o tai mūsų ekonomikai – prarasti mokesčiai ir dar keli šimtai žmonių emigracijoje“, - BNS sakė R.Viršilas.

Pasak jo, alkoholio vartojimo mažėjimą lemia ne populistiniai draudimai, o nuosekli akcizų politika, kuri daro alkoholį mažiau įperkamu, kontrabandos pažabojimas, visuomenės švietimas ir daug griežtesnis jau priimtų įstatymų įgyvendinimo užtikrinimas: neblaivių vairuotojų kontrolė keliuose, draudimai parduoti nepilnamečiams ar neblaiviems asmenims.

„Jeigu neblaivūs vairuotojai jausis nebaudžiami, koks skirtumas, kur jie bus įsigiję alkoholio – degalinėje ar parduotuvėje, kuri dažnai yra keli šimtai metrų nuo degalinės“, - teigė R.Viršilas.

Anot jo, „Švyturys-Utenos alus“ degalinėse parduoda 2 proc. savo produkcijos, tačiau neprognozuoja pardavimų sumažėjimo, nes šis kiekis persiskirstys per kitus prekybos kanalus.

„Mūsų bravoras neigiamai vertina draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse. Remiantis statistika ir įvairiais atliktais eksperimentais, degalinėse įsigytu alkoholiu vairuotojai nesisvaigina. Suprantama, nes patys į degalines atvyksta automobiliu. Nemanome, kad toks draudimas sumažins apsvaigusių vairuotojų kiekį kelyje. Draudimai paprastai neatneša gerų rezultatų, dažniau gerus rezultatus duoda švietimas ir prevencija“, - BNS sakė bendrovės „Volfas Engelamn“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Jis prognozavo, kad draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse dar labiau padidins didžiųjų prekybos tinklų galią ir įtaką, sumažins konkurenciją.

„Mes degalinėse parduodame kelis procentus savo gaminamos produkcijos, tad praradimų neišvengsime – tačiau tragiškų pasekmių tai nesukels. Akivaizdu, kad pabrangs išlaidos transportui pristatant produkciją į kitus prekybos taškus, nes nuvažiuojami atstumai iš esmės nesikeis, tačiau vežami produkcijos kiekiai bus mažesni“, - teigė M.Horbačauskas.

Seimas lapkričio pradžioje galutinai nusprendė, jog nuo degalinės nuo kitų metų sausio negalės prekiauti alkoholiu. Parlamentarai nesutiko leisti degalinėms dar kelerius metus prekiauti alkoholiniais gėrimais, atmetęs socialdemokratų pasiūlymą draudimą atidėti iki 2019 metų.