Pasak bendrovės, šiemet daugiau dujų buvo vartojama elektros gamyboje, kai pernai didesnis dujų poreikis buvo fiksuojamas šilumos gamyboje.

„Elektros energijos generacijos iš dujų poreikis daugiausiai kilo dėl mažesnės atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, kurią lėmė apniukę ir mažiau vėjuoti orai bei elektros gamybai palankios dujų kainos“, – teigiama „Amber Grid“ pranešime.

Sausį– kovą į Lietuvą, neskaičiuojant tranzito į Kaliningradą, buvo patiekta 8,8 TWh dujų – 13,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (7,8 TWh).

Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu pirmą šių metų ketvirtį į Europą buvo transportuota 0,6 TWh dujų – 45,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams – 2,4 TWh dujų, arba 31 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Pastarąjį ketvirtį Latvijos kryptimi perdavėme trečdaliu daugiau dujų nei prieš metus. Didesnį dujų transportavimą kitoms šalims lėmė tai, kad šiais metais veikė dujų jungtis „Balticconnector“ tarp Estijos ir Suomijos, priešingai nei pernai tuo pačiu metu. Šie rezultatai akivaizdžiai iliustruoja Baltijos regiono šalių sukurtos infrastruktūros integralumą bei to naudą“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą sausį–kovą buvo patiekta 84 proc. (7,4 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos į Lietuvą sudarė 14,8 proc. (1,3 TWh).

Per pirmą metų ketvirtį iš biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 38 gigavatvalandęs (GWh) biometano.