„Finansinės ataskaitos yra gyvybiškai svarbios investuotojams, nes reikia suprasti, kad baigiasi ketvirtis ir visi dabar ypač lauks pirmo ketvirčio ataskaitų, nes jos parodys tam tikrą indikaciją, kaip įmonėms sekėsi būtent kovo mėnesį. Sausis, vasaris nelabai kam įdomus, nes jis, labai tikėtina, buvo panašus, kaip ir praėjusiais metais. Kovas yra įdomiausias, kuris parodys pirmuosius skaičius apie tai, kaip veikia karantinas kompanijas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Finansų analitiko nuomone, ataskaitų atidėjimas nėra gera praktika.

„Tai reiškia, kad duomenys patenka į rinką vėliau ir investuotojai galės tik vėliau su ja susipažinti, o laikas šiandien yra labai svarbus, nes kiekviena diena stipriai keičia įsivaizdavimą apie tai, kas yra.

Kaip pavyzdys, vis dar yra skaičiuojami rodikliai, kiek akcija kainuoja, lyginant su grynuoju pelnu, pardavimais, bet akivaizdu, kad visi tie rodikliai rodo praeities vaizdą. Visi laukia būtent tų ataskaitų, kas liečia kovą, vėliau lauks antrojo ketvirčio dar labiau, nes jis dar labiau indikuos (situaciją. – ELTA), nes pirmas ketvirtis tik pirminį šoką parodys“, – teigė M. Dubnikovas.

„Šiandien neturime duomenų ir esame šiek tiek akli kačiukai“, – pridūrė jis.

Tam tikra naujiena gali pasirodyti ir įmonių bandymai sušaukti akcininkų susirinkimus nuotoliniu būdu. Nors toks būdas kol kas nėra iki galo įvertintas teisiškai, tačiau M. Dubnikovas įsitikinęs, kad tokia praktika galėtų būti taikoma ir ateityje – tai padėtų sumažinti įmonių kaštus bei laiko sąnaudas.

„Teisininkai turi įvertinti šiuos dalykus. Šiandien esame tokioje padėtyje, kurios niekada turbūt nebuvo, ir su tuo susiduria ne tik įmonės, bet ir asociacijos įvairios, kurios turi surengti metinius susirinkimus, pasitvirtinti ataskaitas. Esant tokiai situacijai, manau, kad visiškai pagrįsta tai, kad nuotoliniu būdu būtų rengiami tie patys akcininkų susirinkimai, nes šiandien rizikuojame ne tik pinigais, bet ir sveikata.

Tai tokios priemonės, esant tokiai situacijai, tikriausiai turi būti visiškai pateisinamos. Tai ateityje gali tapti net naujas standartas, nes yra visos techninės priemonės atlikti tai sklandžiai, patvirtinti tapatybes. Čia techninių sprendimų ir teisininkų išmanumo klausimas, kuris ateityje galėtų virsti ir standartu, nes tai mažina stipriai kaštus, o įmonės turi būti suinteresuotos mažinti kaštus tiek įmonės, tiek akcininkų, o šiandien laikas irgi yra didžiulė vertybė“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tuo metu Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius teigė, kad investuotojai šiuo metu daugiausia žvalgosi į įvykius pasaulinėse rinkose, tad įmonių finansinių ataskaitų paskelbimo atidėjimas reikšmingos įtakos jiems neturės.

„Žiūrint iš investuotojų pusės, tai gal dabar labiau investuotojai labiau žiūri, kas vyksta pasaulyje ar bendrai rinkų tendencijas, negu ataskaitas ar jų perkėlimą kažkuriam laikui. Geriau, kad nevėluotų, bet esminės įtakos nemanau, kad turės, nes dabar koronavirusas karaliauja“, – Eltai sakė T. Pilipavičius.

„Pačias rinkas žiūri (investuotojai. – ELTA), kiek dar karantinas tęsis, nes yra įmonės, kurias tiesiogiai veikia neveikimas“, – pridūrė jis.

Dėl vėlavimų sankcijų netaikys

Valstybinės institucijos dėl laiku nepateiktų finansinių įmonių ataskaitų taikyti sankcijų kol kas nesiruoš. „Registrų centro“ atstovo spaudai Mindaugo Samkaus teigimu, visą vasarą bus priimamos net ir formaliai vėluojančios ataskaitos.

„Įvairių teisinių formų juridiniai asmenys Registrų centrui teisės aktuose numatytais terminais turi pateikti jau patvirtintas finansines ataskaitas. Vertindami susidariusią situaciją šiemet ataskaitų teikimo procesą vertinsime lanksčiai ir atsižvelgsime į objektyvias priežastis, dėl kurių įmonės ir organizacijos gali nespėti laiku pateikti ataskaitų.

Siekdami suteikti juridiniams asmenims pakankamai laiko patvirtinti ir pateikti finansines ataskaitas, visą vasarą stebėsime ataskaitų teikimo procesą ir priimsime net ir formaliai vėluojančias ataskaitas. Keičiantis aplinkybėms, esame pasirengę į tai atsižvelgti ir tolerancijos laikotarpį pratęsti“, – Eltai sakė M. Samkus.

„Registrų centro“ skaičiavimais, prievolę pateikti ataskaitas už 2019 metus turi beveik 190 tūkst. juridinių asmenų. Iki šios dienos tai jau yra padarę apie 15 tūkst. juridinių asmenų.

Lietuvos bankas skelbė, kad emitentai (juridiniai asmenys, leidžiantys vertybinius popierius. – ELTA) Lietuvos vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka metinę informaciją privalo paskelbti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos, o pusmečio informaciją – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laikotarpio pabaigos.

Šių terminų turėtų būti laikomasi, tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių nustatytos ataskaitos negalės būti paskelbtos laiku, Lietuvos bankas prašo viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie vėlavimą, priežastis ir numatomą paskelbimo terminą.

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos paskelbtą pranešimą dėl galimo metinių ir pusmečio finansinių ataskaitų skelbimo vėlavimo, susijusio su COVID-19 protrūkiu, toleruos vėlavimus ir poveikio priemonių netaikys, jei vėlavimai bus pagrįsti objektyviomis priežastimis, o rinka ir Lietuvos bankas bus tinkamai informuoti – nurodytos vėlavimo priežastys ir terminas, kada informacija bus paskelbta.

Šiuo atveju metinių finansinių ataskaitų paskelbimas neturi vėluoti daugiau kaip 2 mėnesius, o pusmečio finansinių ataskaitų − daugiau kaip 1 mėnesį. Ketvirtinių finansinių ataskaitų, kurių ataskaitinio laikotarpio pabaiga yra iki balandžio 1 dienos, bus toleruojamas ne ilgesnis kaip iki 1 mėnesio vėlavimas, tačiau rinka ir Lietuvos bankas turi būti informuoti apie vėlavimo priežastis ir numatomą paskelbimo terminą.