Vakar Seime žlugo dar vienas bandymas riboti prekybininkų antkainius. Po audringų diskusijų nuspręsta įstatymo projektą grąžinti tobulinti. Tačiau bus svarstoma, ar nereiktų antkainių viešinti.

Verslo nesužlugdys?

Kilus ažiotažui dėl sparčiai augančių maisto produktų kainų, parlamentarai vėl į dienos šviesą ištraukė siūlymą riboti prekybininkų antkainius. Apie tokią galimybė buvo užsiminusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tvarkos ir teisingumo frakcija parengė Kainų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma antkainį didmeninėms prekybos įmonėms riboti iki 20 proc., o mažmeninėms – iki 25 proc. gamintojo kainos. Jei bus nesilaikoma šių reikalavimų, numatyta bauda, kurios dydis – 5 proc. įmonės mėnesinės apyvartos.

Išimtį siūloma taikyti tik smulkioms ir vidutinėms prekybos bendrovėms, kurių apyvarta per metus neviršija 7 mln. litų.

Įstatymo pataisas pristatęs Valentinas Mazuronis akcentavo, kad reguliuoti antkainius būtina, nes prekyboje – itin menka konkurencija, kai keturi didieji prekybos centrai užima daugiau kaip 70 proc. vietos rinkos.

"Netgi prekybų tinklai teigia, kad jų antkainis svyruoja. "Norfos" vadovai sako, kad apie 14–15 proc., "Maksimos" – 18–20 proc. Mūsų uždedama 25 proc. viršutinė riba tikrai nežlugdo ir nežlugdys prekybos verslo", – kalbėjo V.Mazuronis ir pridūrė, kad kai kurioms prekėms (žuvis, daržovės) esą taikomi keliolika kartų didesni antkainiai negu siūloma projekte.

Siūlymas gaminti valstybei

Anot jo, maisto produktais prekiaujančios įmonės taip pat turi atsisakyti visų kitų mokesčių, taikomų tiekėjams, pavyzdžiui, lentynų, įėjimo į prekybą, išskyrus prekybos antkainį. Jis pripažino, kad nors kiti įstatymai draudžia prekybininkams imti papildomus mokesčius, realiai jie esą tebėra nustatomi.

Kilus diskusijoms, kad prekybos sektoriuje galima ir kitomis priemonėmis didinti konkurenciją, V.Mazuronis tvirtino, jog tam, kad "konkurencija grįžtų į normalias vėžes", prireiks ne vienų metų ir greitai sumažinti produktų kainų nepavyks.

Darbo partijos frakcijos Kęstutis Daukšys rimtu veidu dėstė, kad būtiniausius maisto produktus (duona, pienas, sviestas) galėtų imti gaminti valstybė, kuri "pati pirktų grūdus, pati sumaltų, pati pagamintų ir pati, uždėjusi reikiamus antkainius, tiektų prekybos tinklams".

"Tada žmonės labai aiškiai matytų, kad valdžia sugeba pagaminti už du litus, o privatininkas nori trijų. Pirktų valdišką ir būtų tvarka", – kalbėjo parlamentaras.

Sukritikavo opoziciją

Prieš siūlymą reguliuoti antkainius piestu stojo pats premjeras Andrius Kubilius, pažėręs priekaištų opozicijai: "Rinkimai yra rinkimai, bet nepradėkime užsiimti niekais. Prabėgo treji metai ir opozicija nieko daugiau nesugalvojo, kaip prieš rinkimus vėl pradėti bandyti ieškoti būdų reguliuoti kainas."

Vyriausybės galva pasigedo konkrečių skaičių, kiek sumažės kainos reguliuojant antkainius. "Tai kiek sumažės kainų indeksas? Kur jūsų prognozė? Jeigu jau yra siūloma reguliuoti prekybininkų veiklą, aš nesuprantu, kodėl V.Mazuronis taip myli perdirbėjus, kodėl neįrašo jų antkainių reguliavimo? – piktinosi A.Kubilius. – Kodėl ūkininkai neparduoda vien tik už savikainą savo produktų, kodėl jie gauna tam tikrą pelną? Tada reikia reguliuoti visą grandinę nuo nulio iki pat pabaigos. Tada K.Daukšys yra teisus. Seimas tiesiog turi parašyti, kad duona kainuos du litus, pienas – litą, o Kalėdų proga viskas dar perpus atpigs."

Kovos viešumu

Už šį įstatymo projektą buvo balsuota net du kartus, tačiau pataisoms nebuvo pritarta. Parlamentarai turėjo apsispręsti, ar įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti ar atmesti. Dauguma Seimo narių pritarė, kad pataisos būtų grąžintos iniciatoriams patobulinti.

"Tai geriausias pavyzdys, kaip Seime yra daromas šou. Eikit geriau pašokti!" – balsavimo rezultatus palydėjo Žilvino Šilgalio replika.

Kiek vėliau Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. "Žmogus, atėjęs į parduotuvę ir pasižiūrėjęs į etiketę, galės matyti ne tik kilogramo kainą, bet ir kiek prekybos tinklas prisidėjo antkainio", – kalbėjo pataisas parengęs Saulius Stoma.

Jo nuomone, įpareigojimas viešai skelbti maisto produktų antkainius nė kiek nesuvaržys verslo laisvės, o esą paskatins konkurenciją. Ar priimti šias pataisas, Seimas svarstys vėliau.

Pakenks vartotojams

Politikai nebe pirmą kartą užsimojo sutramdyti antkainius. Seimas pernai kovą jau buvo priėmęs Kainų įstatymo pataisas, kuriomis iki 20 proc. buvo apriboti mažmeninės prekybos antkainiai ir iki 15 proc. – didmeninės prekybos. Tačiau prezidentas Valdas Adamkus pataisas vetavo ir argumentavo, kad toks įstatymas sužlugdys smulkiuosius prekybininkus. Vėliau Seimas jo veto parėmė.

Ekonomistai ir pernai, ir šiemet įspėjo, kad ketinimas riboti antkainius prasilenkia su ekonomine logika ir gali pakenkti vartotojams.

"Nustačius maksimalų antkainį maisto produktams didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, ta viršutinė riba gali tapti kainų gravitacijos centru ir sudaryti sąlygas "legaliam karteliui" susidaryti. Įstatymuose fiksavus antkainių ribą, rinkos dalyviams nebereikia susitarti, iki kokio lygio jie sutartinai pakels kainas – tai bus reglamentuota Kainų įstatyme", – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, daugumos maisto produktų antkainiai dabar yra žemiau nei 25 proc. Šios ribos nustatymas signalizuotų rinkos dalyviams, kad toks antkainis yra leistinas, gal net rekomenduotinas. Be to, tokia siūloma įstatymo pataisa neužkirs kelio gamybinių ir didmeninės ar mažmeninės prekybos įmonių susitarimams – juk kol kas nekalbame apie maisto produkto gamintojo antkainius. Gali būti, kad rinkoje atsirastų daug susijungimų, kai didmenininkai ar mažmeninės prekybos tinklai įsigytų gamintojus tam, kad antkainius didintų kitoje pridėtinės vertės kūrimo grandyje.

Komentaras

Arturas Mackevičius

Verslininkas, valdantis kelias nedideles parduotuves

Manau, kad Seimas ir ateityje negalės priimti įstatymo, kuriuo antkainiai yra ribojami tik didiesiems prekybininkams, nes taip būtų pažeidžiamos dalies rinkos dalyvių teisės. Jeigu liks išimtis smulkiesiems prekybininkams, didieji neturėtų su tuo sutikti. O jeigu antkainiai bus ribojami visiems prekybininkams, mažos kaimo parduotuvės bus priverstos užsidaryti. Jau dabar aptarnauti nedideles parduotuves labai brangu – ypač didelės transporto sąnaudos, kai veži tik dvi dėžes duonos. Provincijoje apyvarta nė iš tolo neprilygsta didžiųjų prekybos tinklų miestuose apyvartai.

Šiuo metu smulkieji prekybininkai būtiniausius maisto produktus pardavinėja su 7–15 proc. antkainiu, o mažiau perkamiems, pavyzdžiui, vaisvandeniams, kramtomajai gumai, taikome apie 25–30 proc. antkainį. Jeigu antkainiai bus ribojami, pirmiausia brangs būtiniausi maisto produktai, kad išliktų panaši apyvarta. Nes sumažėjus apyvartai, kaimuose neapsimokės išlaikyti parduotuvių – jau dabar vos sumokame darbuotojams minimalias algas. Taigi būtų pasiektas priešingas rezultatas, negu tikisi parlamentarai, bent jau mažose parduotuvėse.

Antkainių ribojimas, manau, yra bandymas grįžti į sovietinį laikotarpį. Vienintelis kelias, galintis didinti konkurenciją prekyboje, nebeleisti plėstis didiesiems prekybos tinklams. Tačiau to politikai per 20 metų taip ir nesugebėjo padaryti. Dabar būtų galima tik pamėginti pasukti laiką atgal – riboti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką, nebeleisti jų statyti miestų centruose, tik užmiestyje. Mūsų valdžia galėtų imti pavyzdį iš Skandinavijos šalių, kuriose mažųjų parduotuvių valdytojams teikiama finansinė parama įrengti vitrinas, įsigyti kasų aparatus – taip stengiamasi, kad parduotuvės neišnyktų iš kaimų.