– Jūsų nuomone, kur gyventojai svarsto investuoti iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas? Kokie dažniausi pasirinkimai?

– Reikėtų žiūrėti, kur apskritai šiuo metu investuoja Lietuvos gyventojai. Remiantis įvairiais duomenimis, matyti, kad dažniausiai pasirenkama investuoti į akcijas ar fondus. Daug diskusijų vyksta įvairiose platformose, forumuose, žmonės dalijasi savo planais ir svarstymais. Tas pats ir mūsų platformoje – investuotojai dažnai klausia, analizuoja, lygina galimybes. Vieni remiasi patikimesniais šaltiniais, kiti – mažiau įsigilina. Tačiau siūlyčiau neskubėti. „Sodra“ planuoja pristatyti skaičiuoklę, kuri padės tiksliau įvertinti situaciją, o sprendimui priimti turime pakankamai laiko. Kai turėsime patikimą informaciją, bus galima atsakingiau apsispręsti.

– Pabandykime atsižvelgti į amžių. Kas tinka tiems, kuriems pensija jau nebetoli, ir kitiems, kuriems dar liko keli dešimtmečiai?

– Kalbant apie savarankišką investavimą, kuo trumpesnis laikotarpis ir kuo mažesnė toleruojama rizika, tuo konservatyvesnės turėtų būti ir investicijos. Pavyzdžiui, obligacijos, auksas – tai turto klasės, kurios geriau atlaiko ekonominius svyravimus, nors ir jos nėra visiškai stabilios. Todėl kiekvienas turi sau atsakyti, kiek laiko liko iki pensijos, kokios grąžos tikimasi ir kokią riziką galima priimti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip su akcijomis ir biržos fondais? Ar tai saugu, kai kalbame apie gyvenimo santaupas, kurių gali prireikti ateityje?

– Aš norėčiau šiek tiek grįžti prie pagrindinio principo, nuimant turbūt tą emocinį momentą, kad čia buvo priverstinė mums antra pakopa. Ne, investavimas – kas spėjo išeiti, kas nespėjo, žinojo, nežinojo. Tai investavimas pensijai – tai reiškia ilgalaikis investavimas. Ir Lietuvos vidutinei pensijai šiandien tų pinigų neužtenka, kiekvienas turi pasidaryti savo namų darbus, paskaičiuoti, kiek jam pinigų reikia, kad jis oriai gyventų.

Statistika rodo, kad senatvei reikėtų apie 70 proc. dabartinių pajamų. Taigi, paskaičiavus, kiek valstybė numato mokėti pensijos, galima apytiksliai įvertinti, kokios papildomos sumos reikės.

Kitas svarbus aspektas – ar tikrai taip blogai sekasi antros pakopos pensijų fondų valdytojams? Remiantis bankų skaičiavimais, nuo 2019 m., kai pradėta taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategija, vidutinė metinė grąža siekė daugiau nei 10 proc. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį fondai augo panašiai kaip akcijų rinkos. Per tą patį laikotarpį infliacija Lietuvoje buvo virš 6 proc., tad pensijų fondų grąža ją aplenkė. Žiūrint dar ilgesnį – 20 metų – laikotarpį, vidutinė metinė grąža siekė virš 6 proc., o infliacija buvo apie 3,5 proc. ir daugiau. Tai tikrai nėra blogas rezultatas. Todėl tiems, kurie neturi nei daug žinių, nei laiko gilintis į investavimą, tai gali būti pakankamai efektyvus įrankis. Nuo to galima pradėti. Jeigu tokia grąža netenkina ir norisi daugiau, konservatyvesni investuotojai turi keletą kitų variantų. 

Vienas jų – indėliai, kurie yra mažiausiai rizikingi. Praktiškai jokios rizikos: iki 100 tūkst. eurų indėliai yra apdrausti. Kokia galima grąža šiandien? Nuo maždaug 0,5 proc. iki 3 proc. Vidutiniškai – tiek galima tikėtis uždirbti laikant pinigus banke. Jeigu žiūrime į obligacijas, tos, kurios listinguojamos biržoje, siūlo panašius procentus kaip indėliai. Tačiau šiandien rinkoje galima rasti ir didesnės grąžos galimybių – pavyzdžiui, įmonių obligacijų, kurias siūlo bankai. 

Vis dėlto, tai yra rizikingesnis investavimo būdas, nes tokių obligacijų siūloma grąža siekia net 8–10 proc. per metus. Akcijos – dar rizikingesnis ir labiau spekuliatyvus instrumentas. Mes, kaip fondų valdytojai, savo veikloje dažnai matome, kad labai sudėtinga ilguoju laikotarpiu aplenkti akcijų rinkos grąžą. Tačiau investuotojai, neturintys pakankamai patirties, lengvai pasimeta informacijos gausoje. Sprendimai neretai priimami emocingai, o statistika rodo, kad apie 85 proc. investuotojų arba praranda pinigus, arba uždirba mažiau nei rinka. Todėl tiesioginis investavimas į akcijas rekomenduotinas tik tiems, kurie yra pasiruošę tuo užsiimti nuosekliai ir atsakingai. Net ir tokiu atveju verta rimtai apsvarstyti, ar tikrai verta tai daryti savarankiškai. Geresnė alternatyva daugeliui – investiciniai fondai. Tai diversifikuoti krepšeliai, kuriuos galima įsigyti per įvairias platformas ar bankus. Tai dažnai būna optimaliausias sprendimas.

– Nuo kokios sumos galima pradėti investuoti?

– Investavimas seniai nebėra tik turtingųjų reikalas. Šiandien investavimo rinka Lietuvoje yra stipriai skaitmenizuota. Yra sutelktinio finansavimo platformos, kurios leidžia pradėti investuoti nuo 100 eurų. Taip pat yra tokie įrankiai kaip „Revolut“, o ir tradiciniai bankai suteikia galimybę pradėti investuoti net nuo vieno euro. Tai reiškia, kad kiekvienas, norintis investuoti plačiai diversifikuotai – į pasaulinius fondus – gali tai padaryti vos nuo vieno euro. Tačiau prieš pradedant, labai svarbu atsakyti sau į tris pagrindinius klausimus, atlikti namų darbus ir būtinai pasikonsultuoti su profesionalais.

– Kalbant apie diskusiją dėl antros pakopos pensijų fondo liberalizavimo – kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apklausė gyventojus, kam jie leistų išmokėtas lėšas – atsakymai buvo įvairūs. Kai kurie teigė, kad pinigus panaudotų buitinės technikos atnaujinimui ar kitiems pirkiniams, kiti – kad išvyktų į kelionę. Kokia jūsų nuomonė apie tai, kiek tai protinga?

– Verta pasiklausyti tų, kurie jau tai padarė. Turime pavyzdžių iš Estijos, Australijos ir kitų šalių. Dauguma tų, kurie pasiėmė pensijų lėšas ir išleido vartojimui, šiandien to gailisi. Jie suprato, kad prarado galimybę investuoti į savo ateitį. Ypač tai svarbu žmonėms, kurie uždirba mažesnes pajamas. Jie papildomai gauna ir valstybės paskatą – pusantro procento nuo atlyginimo, tad jų įmokos efektyviai padidėja. Tokiems žmonėms tai gali būti reikšminga finansinė paspirtis senatvėje.