„Tvarkoje, kuri reglamentavo notarų įkainius, tuo metu iš principo buvo labai didelis atotrūkis nuo mažos ir labai aukštos kainos, ir atitinkamai taip gaudavosi, kad notarai patys spręsdavo, kokį įkainį žmogus turi sumokėti už konkretų veiksmą“, – aiškino Valstybės kontrolės planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė.

Kad notarų paslaugos brangios, o kainos – ne vienodos, pastebi ir gyventojai.

„Pas vieną nueini – viena kaina, pas kitą nueini – kita kaina“, – sakė pakalbintas vyriškis.

„Vieną kartą buvom su vyru. Nuosavybės teises perleidome vienas kitam. Pakrikom nuo kainų“, – kainomis šokiruota buvo pakalbinta moteris.

„Be abejo jos didelės. Ypač kas liečia paveldėjimo klausimus. Atrodo, antrą kartą sumoki už tą patį butą, kurį paveldi“, – savo nuomone pasidalijo ir kita.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Apie tai, kad notarų veikla išskirtinai pelninga, viešai kalbėta ne kartą. Buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad notarų tiesiog per mažai, tad trūksta konkurencijos. „Valstybė nustato įkainius taip, kad nesvarbu, notaras dirba kaime ar mieste, jis veiktų pelningai. Tai reiškia, kad kaime notarai išsilaiko, o miestuose uždirba ir milijonus, – sakė M. Majauskas. Esą ir mokesčiai notarams nesikandžioja. Milijonus uždirbantis notaras moka tiek pat mokesčių, kiek batsiuvys ar kirpėjas. Visos šios sąlygos užtikrina išskirtinai pelningas aplinkybes notarams veikti“, – tęsė jis.

Milijonus uždirbantis notaras moka tiek pat mokesčių, kiek batsiuvys ar kirpėjas. Visos šios sąlygos užtikrina išskirtinai pelningas aplinkybes notarams veikti.

Mokesčių notarams valdžia nekeitė, tačiau sutvarkė įkainius taip, kad neliko paslaugos, už kurią būtų galima prašyti skirtingo atlygio. Be to, notarams nelieka galimybės imti pinigų už papildomus veiksmus. Pavyzdžiui, įgaliojimo patvirtinimas kainuodavo 10 eurų, tačiau dar 10 eurų notarai imdavo už dokumento projekto parengimą, o už duomenų pateikimą Registrui paprašydavo dar 8 eurų.

„Ką tai reiškia? Kad nepaisant to, kad buvo parašyta 10 eurų, faktiškai žmogus sumokėdavo 28 eurus. Po pakeitimo mes turime fiksuotą įkainį, kuris yra 15 eurų ir notaras papildomo įkainio už papildomų veiksmų atlikimą imti nebegalės“, – teigė teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė–Daugirdė.

Tokius įkainių apkarpymus M. Majauskas sveikina, tačiau sako, kad juos reikia daryti kur kas dažniau. „Įkainius ir išlaidas valstybė turi peržiūrėti ir karpyti reguliariai. Taip kaip karpo žmonės nagus, taip valstybė turi karpyti įkainius ir savo išlaidas. Ne kartą per dešimt metų.“

„Mano įvardyta metodika įgalina ministeriją vertinti notarų pajamas kiekvienais metais ir tuomet spręsti, ar užtektų didinti notarų skaičių tam tikruose regionuose, ar vis dėlto reikėtų jau peržiūrėti horizontaliai visiems notarams galiojančius įkainius“, – tikino G. Grigaitė–Daugirdė.

Taip kaip karpo žmonės nagus, taip valstybė turi karpyti įkainius ir savo išlaidas. Ne kartą per dešimt metų.

Notarų rūmai Vyriausybės žingsnio keisti įkainius nekomentuoja, sako tiesiog vykdantys galiojančius teisės aktus.

Teisingumo viceministrė pabrėžia, kad po pasikeitimų yra įkainių, kurie ir padidėjo, tačiau dauguma jų – mažėjo. Pavyzdžiui, testamento sudarymas kartu su papildomai veiksmais galėjo kainuoti per 70 eurų, o pagal naujus įkainius už testamento patvirtinimą yra nustatyta fiksuota 40 eurų kaina. Už palikimo priėmimą ar atsisakymą notarui kartais tekdavo sumokėti ir daugiau nei 40 eurų, o nuo spalio – 34 eurus. Taip pat 30 proc. mažinamas įkainis už hipotekos patvirtinimą, sudarant kredito refinansavimo sutartį ir įkeičiant šeimos turtą arba vienintelį asmens būstą.