Apklausos duomenimis, net 62 proc. gyventojų, turinčių paskolų, teigė, kad susidarius palankioms finansinėms sąlygoms paskolą grąžintų visą, 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tik 9 proc. paskolą turinčių asmenų nurodė, kad net ir turėdami papildomų lėšų, paskolos neskubėtų grąžinti.

„Gyventojai vis dar stipriai orientuoti į finansinį saugumą – paskolos grąžinimas jiems reiškia stabilumą. Tačiau kai kuriais atvejais paskolos padengimas anksčiau laiko gali reikšti pinigų praradimą – ypač infliacijos, fiksuotų palūkanų ir investavimo galimybių kontekste, todėl kartais skubėti grąžinti paskolos nevertėtų“, – pranešime cituojamas „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis.

Analizuojant rezultatus pagal amžių paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę greičiau atsikratyti finansinių įsipareigojimų. Net 70,8 proc. 56 metų ir vyresnių respondentų nurodė, kad paskolą grąžintų kuo greičiau. Tarp 26–55 metų amžiaus grupės gyventojų tokį pasirinkimą taip pat nurodė apie 60 proc. apklaustųjų.

Tuo metu  tarp 18–25 metų jaunuolių šis rodiklis siekė 56,4 proc., o net 41 proc. šios grupės atstovų pasirinktų tik dalinį grąžinimą – likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms.

Gyventojai vis dar stipriai orientuoti į finansinį saugumą – paskolos grąžinimas jiems reiškia stabilumą. 

Tyrimas atskleidė, kad požiūris į paskolos grąžinimą išlieka gana panašus nepriklausomai nuo išsilavinimo lygio. Tarp turinčių aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą respondentų, 64 proc. nurodė, jog rinktųsi ankstyvą paskolos grąžinimą. Tarp vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių – atitinkamai 59,6 proc. ir 64 proc.

Paskolą grąžinti anksčiau teigė norintys 64,8 proc. moterų ir 58 proc. vyrų. Tuo tarpu dalį paskolos grąžinti, o kitą dalį lėšų skirti kitoms reikmėms rinktųsi 31,4 proc. vyrų ir 26,8 proc. moterų.

Tarp susituokusių ar gyvenančių kartu nesusituokus (58,9 proc.), nevedusių (66,9 proc.) ir kitokį šeiminį statusą turinčių asmenų (68,2 proc.) dauguma taip pat pasisakė už paskolos grąžinimą anksčiau.

Didesniuose miestuose gyvenantys respondentai dažniau nurodė, kad paskolą grąžintų nedarantys. Kaimuose šis rodiklis dar mažesnis – tik 7,2 proc. Negrąžinti paskolos dažniausiai rinktųsi mažesnių miestų ar rajonų centrų gyventojai – taip atsakė net 12,9 proc.

Dalinį grąžinimą taip pat dažniau rinkosi mažesnių miestų gyventojai – 31,6 proc., palyginti su kitų teritorijų atstovais.

Žemesnių pajamų turėtojai – atsargesni, pasiturintys – lankstesni

Mažiausių pajamų (iki 400 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį) grupėje net 71 proc. respondentų nurodė, kad paskolą grąžintų anksčiau, o tik 3,2 proc. teigė to nedarantys. Tuo tarpu aukščiausių pajamų (daugiau nei 1000 eurų) grupėje šis rodiklis siekė 63,4 proc., o net 12,2 proc. nurodė, jog paskolos negrąžintų.

Didesnes pajamas gaunantys taip pat dažniau rinkosi mišrų variantą – grąžinti tik dalį paskolos, o likusius pinigus panaudoti kitur (31,3 proc.).

„Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys linkę turėti mažiau įsipareigojimų ir siekia juos kuo greičiau sumažinti, tuo tarpu didesnių pajamų grupėse matyti daugiau lankstumo ir polinkio paskirstyti papildomas lėšas įvairioms reikmėms, galbūt net investuoti“, – svarsto V. Rimeikis.

Tyrimas taip pat atskleidė skirtumus tarp profesinių grupių. Paskolą anksčiau grąžintų didžioji dalis pensininkų (75,8 proc.), bedarbių (76,5 proc.) ir ūkininkų (75 proc.).

Aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų grupėje 63,6 proc. nurodė, kad paskolą grąžintų visiškai, tačiau ši grupė taip pat dažniausiai teigė, kad paskolos negrąžintų visai – taip atsakė 15,9 proc. Tarp smulkiųjų verslininkų tokią poziciją išreiškė 17,5 proc.

Tuo metu studentai ir moksleiviai (27,8 proc.), darbininkai (32,3 proc.) ir specialistai (32,8 proc.) dažniau rinkosi kompromisinį sprendimą – dalį paskolos grąžinti, o likusias lėšas panaudoti kitur. Ši tendencija, tikėtina, siejasi su poreikiu investuoti į būstą, mokslus ar karjerą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausą atliko balandžio 18–28 dienomis. Tyrime dalyvavo 1 019 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš kurių 480 vyrai ir 539 moterys.