„CV-Online“ – personalo paieškos ir atrankos bendrovė – nutarė į tai pažiūrėti atidžiau ir išsiaiškinti, kokių sričių darbuotojai darbą gauna net nesiųsdami CV, o kurie ieškodami darbo išsiunčia dešimtis CV.

Rugsėjį apklausta 1000 šiuo metu ieškančiųjų arba visai neseniai suradusių darbą respondentų iš visos Lietuvos ir nustatyta, kad net 45 proc. respondentų per savaitę vidutiniškai išsiunčia 2-5 CV, o 15 proc. – 6-10 CV. Ketvirtadalis apklaustųjų pažymėjo, kad kandidatuoja tik į tuos darbo pasiūlymus, kurie pilnai atitinka jų lūkesčius, todėl CV siunčia gana retai ir per savaitę kartais neišsiunčia nė 1 CV.

Net 10 proc. respondentų savo CV apskritai nesiunčia darbdaviams, o laukia, kol jiems bus pasiūlytas darbas ir vos 5 proc. apklausos dalyvių per savaitę išsiunčia daugiau nei 10 CV.

Laukiantys ir CV nesiunčiantys darbuotojai dažniausiai yra didesnį nei 10 metų darbo stažą turintys kvalifikuoti specialistai vyrai. O masiniu CV siuntimu užsiima darbo rinkos naujokės moterys, ieškančios darbo administravimo, finansų, žmogiškųjų išteklių ir rinkodaros srityse. Tarp šių sričių kandidatų stebime itin aštrią konkurenciją, darbo pasiūlymų nėra tiek daug, kiek potencialių pretendentų.

O kam labiau sekasi darbo paieška? Siunčiantiems daug CV ar tiems, kurie siunčia retai, bet labai tikslingai?

Tyrimo rezultatai parodė, kad darbo paieškos trukmė ir siunčiamų CV kiekis tiesiogiai koreliuoja su ieškomo darbo sritimi ir pareigų lygiu, taip pat ne ką mažiau svarbūs faktoriai yra kandidato amžius, darbo patirtis metais ir vietovė, kurioje ieškoma darbo.

Vieni aktyviausių ir daugiausiai CV išsiunčiančių kandidatų yra administravimo, paslaugų, prekybos, transporto darbuotojai, siekiantys užimti specialistų arba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančias darbo pozicijas. Šie darbuotojai turi kelių metų darbinę patirtį ir dažnas iš jų – aukštąjį išsilavinimą. Jiems darbo paieška trunka apie 3 mėnesius. Šių sričių darbuotojai yra vieni paklausiausių rinkoje.

Pasyviausi, arba, kitaip pasakius, laukiantys tinkamų darbo pasiūlymų yra technologijų, tarp kurių ir informacinių technologijų, gamybos, inžinerijos, elektronikos, telekomunikacijų srities darbuotojai. Dažnas jų taiko į specialisto, vyresnio specialisto ar vadovaujančias pozicijas. Kadangi jie atidžiai renkasi darbo pasiūlymus ir neskuba siųsti CV, naujo darbo paieška jiems dažniausiai užtrunka apie pusę metų.

Didžioji dalis ilgiau nei 1 metus darbo nerandančių respondentų norėtų dirbti kultūros, švietimo, prekybos, žmogiškųjų išteklių ar valstybiniame sektoriuje ir per savaitę jie išsiunčia daugiau nei 10 CV.

Ar verta rašyti motyvacinį laišką?

Neskubantys keisti darbo specialistai į darbo paieškos procesą žiūri itin atsakingai. Didžioji jų dauguma, kiekvieną kartą prieš kandidatuodami paredaguoja savo CV.

30 proc. apklausos respondentų užtikrino, kad visuomet koreguoja savo CV ir motyvacinį laišką prieš siunčiant juos darbdaviui. Tačiau net 17 proc. niekuomet nekoreguoja nei CV, nei motyvacinio laiško. Kandidatai abejoja motyvacinio laiško verte darbo paieškos procese, nes tik kas 5 kandidatas visuomet prisega motyvacinį laišką. Didžioji dalis – 60 proc. respondentų – motyvacinį laišką siunčia tik tuomet, jei to prašo darbdavys, o likę 20 proc. neprideda motyvacinio laiško, net jei to prašoma darbo pasiūlyme. Motyvacinį laišką dažniausiai prisega į aukštesnes pareigas pretenduojantys, darbinės patirties ir aukštąjį išsilavinimą turintys kvalifikuoti specialistai.